Tokių dalykų Lietuvos ir Suomijos pasienyje dar nebuvo: skelbiama, ką daro Rusija ()
Autoritetingas žurnalas „Foreign Policy“, cituodamas Vakarų pareigūnus, praneša, kad Rusija atitraukė apie 80 proc. savo pajėgų nuo savo sienų su Suomija ir Baltijos šalimis. Teigiama, kad prieš invaziją į Ukrainą šiame regione buvo apie 30 000 Rusijos karių, tačiau Maskva turėjo pasiųsti daugumą jų į karą, kad kompensuotų didelius nuostolius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Publikacijoje cituojami du neįvardyti Europos gynybos pareigūnai, manantys, kad Kaliningrado srityje ir Baltijos regione liko tik apie 6 000 Rusijos karių. Šis skaičius gali pasikeisti dėl Rusijos paskelbtos mobilizacijos, tačiau šauktiniai rezervistai greičiausiai bus prastai apmokyti ir aprūpinti, rašo „Foreign Policy“ žurnalistai.
„Šiandien Rusijos grėsmė Baltijos šalims nėra tokia, kokia buvo prieš metus, nes Rusijos kariuomenė prarado savo kovinį pajėgumą, – leidiniui sakė Jimas Townsendas iš amerikiečių organizacijos „Center for a New American Security“. – Tačiau mažos Baltijos šalys negali sau leisti atsipalaiduoti vien dėl to, kad Rusijai šiuo metu nesiseka.“
„Per pastaruosius septynis mėnesius atliktas perdislokavimas buvo labai reikšmingas, – leidiniui sakė neįvardytas pareigūnas iš vienos iš Skandinavijos šalių. – Rusija daugelį dešimtmečių šalia mūsų laikė sausumos pajėgas, dabar jos praktiškai išgaravo.“
„Foreign Policy“ duomenimis, nemaža dalis karių, kurie buvo perkelti iš Baltijos regiono į Ukrainos frontą, priklausė armijai, kuri yra atsakinga už Rusijos sienų su Baltijos valstybėmis ir Suomija apsaugą. Ukrainoje ši kariuomenė buvo paskirta kariauti Charkivo srityje. Čia prieš kelias savaites Rusijos pajėgos patyrė rimtą pralaimėjimą.
„Sausumos pajėgų perdislokavimas buvo būtinas dėl katastrofiško apmokytų karių trūkumo“, – sakė buvęs Suomijos karinės žvalgybos vadovas Harri Ohra-aho, kuris dabar yra šalies gynybos ministerijos patarėjas. – Tai neturi nieko bendra su NATO grėsme. Iš tiktųjų ši grėsmė neegzistavo, ji egzistavo tik Rusijos lyderių retorikoje“.
Tačiau esami ir buvę Europos gynybos pareigūnai „Foreign Policy“ teigė, kad ilgalaikėje perspektyvoje Rusija kelia grėsmę regionui, ypač Baltijos šalims. Jie įspėja, kad nepaisant karo Ukrainoje baigties, Maskva atkurs savo karinį potencialą Vakarų karinėje apygardoje.
„Šiandien Rusijos grėsmė Baltijos šalims nėra tokia, kokia buvo prieš metus, nes Rusijos kariuomenė prarado savo kovinį pajėgumą, – leidiniui sakė Jimas Townsendas iš amerikiečių organizacijos „Center for a New American Security“. – Tačiau mažos Baltijos šalys negali sau leisti atsipalaiduoti vien dėl to, kad Rusijai šiuo metu nesiseka.“