[Žinios trumpai] V. Putinas nurodė 3 žingsnius, kurių imsis kare prieš Ukrainą: tarp eilučių tiesioginis pavojus Europai (1)
Kalboje apie Ukrainos teritorijų aneksiją V. Putinas išdėstė tris žingsnius, kurių galėtų imtis kare prieš Ukrainą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rugsėjo 30 d., Maskvoje Vladimiras Putinas daug kalbėjo apie alternatyvią istoriją, sistemingai kaltino Vakarus dėl blogo gyvenimo Rusijoje. Tačiau tarp eilučių jis užsiminė apie tris tolesnius savo žingsnius kare prieš Ukrainą. Subtilias „užuominas“ į kažkokį „kozirį“ Maskvos rankovėje V. Putino kalboje pastebėjo „Carnegie Endowment for International Peace“ tyrėjas Aleksandras Baunovas, apie tai parašęs „New York Times“.
Rusija neatsisako savo agresyvių planų ir gali griebtis energetinio šantažo. Kalbėdamas apie ekstremalią situaciją „Nord Stream“, Kremliaus vadovas apkaltino Vakarus provokacijomis. Taip jis galėtų siųsti signalą, kad Rusija gali bandyti sabotuoti Vakarų vamzdynus. Kitaip tariant, netekęs galimybės patekti į didelę Europos rinką, V. Putinas bandys sutrikdyti naftos ir dujų tiekimą iš kitų šalių.
Antras dalykas – Rusijos Federacijos reikalavimas Ukrainai pradėti derybas Rusijos kariuomenės pralaimėjimų fronte fone. Prieš pasirašydamas keturių Ukrainos regionų „stojimo į Rusijos Federaciją sutartis“, Putinas pareiškė, kad Kyjivas turi nutraukti karo veiksmus ir perduoti susitarimo galimybę diplomatams.
Naujausias V. Putino koziris – branduolinis smūgis, apie kurį jis ir jo aplinka šiame kare skelbė daugybę kartų.
Kalboje apie aneksiją jis paminėjo, kad JAV 1945 metais numetė branduolines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio. Pasak Rusijos Federacijos prezidento, 77 metų senumo įvykiai jam suteikia teisę dabar žudyti žmones - Putino akyse tai yra precedentas. Baunovas mano, kad kalbėdamas apie šį tragišką istorijos puslapį, Putinas nori sulyginti Rusijos Federaciją ir JAV teisę diktuoti sąlygas pasauliui. Būtent šis troškimas stumia Putiną ir jo aplinką branduolinio scenarijaus link, ypač kai pergalės įprastomis priemonėmis perspektyva kasdien blanksta.
„Tačiau yra didelis skirtumas tarp Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir grasinimų panaudoti branduolinį ginklą. Prieš invaziją Rusija atkakliai neigė savo ketinimus. Dabar daro visiškai priešingai“, – apibendrino ekspertas.
Taigi, Putinas taikosi į energetiką, mojuoja kvietimu derėtis (bet ne apie Rusijos nelegaliai aneksuojamas teritorijas) ir žvangina branduoliniais ginklais.