Yra 2 šalys, kurios kategoriškai priešinasi Suomijos ir Švedijos narystei NATO - skelbiama, kas nutiko šią savaitę ()
Vos per tris mėnesius 28 iš 30 NATO valstybių savo nacionaliniuose parlamentuose ratifikavo sutarties pakeitimus, kurie patvirtintų Suomijos ir Švedijos narystę.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau yra dvi kliūtys – Vengrija ir Turkija.
Rugsėjo mėnesį Suomijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo kolega iš Vengrijos pažadėjo tęsti ratifikavimą ir patikino, kad vengrai neprieštarauja Suomijos ar Švedijos prisijungimui.
Keliomis savaitėmis anksčiau, rugpjūčio pabaigoje, Vengrijos regioninės plėtros ministras (ir buvęs ES komisaras) Tiboras Navračičas lankėsi Helsinkyje ir pasakė Suomijos parlamentarams, kad jo šalis nedelsdama ratifikuos jų paraišką narystei NATO.
„Vengrija palaiko Suomijos narystę NATO, tačiau ratifikavimo procesas Vengrijos parlamente vis dar vyksta“, – rašoma Suomijos vyriausybės pranešime spaudai.
Tačiau šią savaitę Viktoro Orbáno vadovaujami „Fidesz“ politikai blokavo pasiūlymo pateikimą parlamente, kuris būtų paspartinęs Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesą, o tai sulaukė aštrios opozicijos kritikos.
„Tai nesuprantamas ir nepagrįstas sprendimas“, – sakė pasiūlymą pristatyti mėginęs Vengrijos parlamentaras Bertalanas Tóth.
„Suomija ir Švedija yra įsipareigojusios NATO partnerės, dalyvauja Aljanso Partnerystės taikos labui programoje nuo 1994 metų ir vaidina bei atlieka aktyvų vaidmenį ankstesnėse ir dabartinėse NATO vadovaujamose taikos palaikymo operacijose“, – pridūrė jis.
Teoriškai stojimo proceso svarstymas vis dar įtrauktas į Vengrijos parlamento tvarkaraštį. Tačiau data nenustatyta, o tai reiškia, kad šiuo metu problema lieka antroje vietoje.
Turkijos atvejis dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO sustabdymo yra sudėtingesnis nei Vengrijos.
Turkai iš pradžių buvo pranešę, kad palaiko NATO siekius: balandžio pradžioje prezidento R. T. Erdogano ir Suomijos prezidento Niinistö pokalbyje suomiai gavo patikinimus, kad problemų nekils.
Tačiau praėjus vos mėnesiui, Turkija atsitraukė ir pateikė daugybę priežasčių, kodėl dvi Šiaurės šalys negalėjo prisijungti prie NATO, įskaitant tariamą paramą grupuotėms, kurias Ankara laiko teroristinėmis organizacijomis.
NATO viršūnių susitikimo Madride birželio pabaigoje metu, o po tam tikros intensyvios diplomatijos už uždarų durų, Turkija pasiekė susitarimą paremti narystes, įskaitant trišalių derybų pradžią, kad būtų išsklaidyti bet kokie kliuviniai.
Tos diskusijos prasidėjo Suomijoje rugpjūtį ir turėtų tęstis rudenį, tačiau mėnesio pradžioje Erdoganas vėl sustabdė pasiūlymų patvirtinimą.
Spalio 1 d. atidarydamas parlamentą Ankaroje, jis pareiškė įstatymų leidėjams, kad jei Suomija ir Švedija neįvykdys Turkijai duotų „pažadų“ dėl saugumo ir terorizmo, jis blokuos jų narystės siekius.
