Rusijos neonaciai, susiję su „Wagner“, renka žvalgybos duomenis apie NATO šalis – tarp jų ir Lietuvą ()
Grupė, dalyvaujanti kare prieš Ukrainą, prašo informacijos apie pasienio postus ir NATO karių judėjimą Baltijos šalyse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neonacių sukarinta grupuotė „Rusyč“, siejama su Kremliumi, paprašė savo narių pateikti žvalgybos informaciją apie pasienio sustiprinimą ir karinius judėjimus Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, susirūpinus, ar kraštutinės dešinės Rusijos grupuotės neplanuoja pulti NATO šalis. Apie tai rašo „The Guardian“.
Praėjusią savaitę su liūdnai pagarsėjusia „Wagner“ grupe siejamos grupuotės, jau kovojančios su Ukrainos ginkluotomis pajėgomis Ukrainos teritorijoje, oficialus kanalas „Telegram“ savo sekėjų paprašė atsiųsti išsamią informaciją apie pasienio postus ir karinius judėjimus trijose Baltijos valstybėse.
Įraše, kurį peržiūrėjo daugiau nei 60 000 vartotojų, buvo prašoma pateikti informaciją apie karinius dalinius, pateikiant konkrečias nuorodas į informaciją apie kariuomenę, jų pareigas, profesijas, kariškių giminaičius ir asmeninio transporto duomenis. Įraše taip pat paprašoma suteikti informacijos apie patrulių judėjimą, pasienio postų vietą, stebėjimo sistemas ir transporto priemones.
Taip pat buvo prašoma informacijos apie pasienyje esančius ryšių bokštus, taip pat pasienio zonose esančių degalų sandėlių ir apsaugos sistemų koordinačių.
Ši žinia iškėlė klausimą, kas apskritai vadovauja kraštutinių dešiniųjų prokremliškoms grupuotėms, kovojančioms Ukrainoje.
Grupė „Rusyč“ yra glaudžiai susijusi su „Wagner Group“ – kariniu vienetu, kuriam vadovauja artimas Vladimiro Putino sąjungininkas Prigožinas.
Anonimiški šaltiniai teigė, kad „neįprastas“ grupuotės „Rusyč“ žingsnis gali rodyti nusivylimą oficialiu Kremliumi ir nepasitenkinimą tuo, kaip vyksta Putino karas Ukrainoje.
Jie pridūrė, kad Kremlius gali prarasti savo kraštutinių dešiniųjų Rusijos sukarintų organizacijų kontrolę, kurios gali naudoti ekstremalesnius karo metodus, o tai kelia baimę, kad konfliktas paaštrės ir išplis į NATO nares.
Tačiau šaltiniai pridūrė, kad tiesioginis Kremliaus dalyvavimas mažai tikėtinas, nes jo žvalgyba neabejotinai jau turi duomenų apie karinę ir pasienio veiklą Baltijos šalyse.
„Ar tai rodo susiskaldymą Rusijos sistemoje? O jei rusai praras sukarintų grupuočių kontrolę ir ims imtis nesąžiningų veiksmų, kurie gali netyčia paaštrinti situaciją? Tikrasis klausimas yra tai, kiek iš tikrųjų Kremlius jas kontroliuoja?“, - sakė šaltinis.
Naujausi pranešimai rodo, kad kai kurios sukarintos grupuotės, pavyzdžiui, V. Putino draugo Jevgenijaus Prigožino įkurta „Wagner“ grupė, jau turi nemažą autonomiją ir tokią pat prieigą prie Rusijos prezidento kaip ir oficialūs vyriausybės pareigūnai.
Nors „Rusyč“ ir internetinių kanalų, susijusių su „Wagner“ grupe, sąveika neseniai buvo užfiksuota dokumentuose, lieka neaišku, kiek „Rusyč“ yra pavaldus „Wagner“ ar net Rusijos gynybos ministerijai.
„Rusyč“ save pozicionuoja kaip sabotažo ir puolimo žvalgybos grupė (DSHRG). Jie „išgarsėjo“ savo žiaurumu per karą Sirijoje ir per Krymo aneksiją 2014 m.
