Ukraina skelbia grėsmingą žinią – Rusijos armija prisitaikė prie HIMARS: ar yra reali alternatyva?  ()

Žinoma, mes nekalbame apie tai, kad Rusijos Federacija išmoko perimti didelio tikslumo raketas, viskas yra daug proziškiau.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Svarbiame interviu britų leidiniui „The Economist“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas paskelbė svarbų pranešimą, susijusį su HIMARS.

Dėka jo smūgių GMLRS raketomis iki 70–80 km gylyje į priešo pozicijas, jis tapo žaidimo keitikliu mūšio lauke ir leido atremti Rusijos armijos artilerijos puolimą. Tačiau bėda ta, kad dabar Rusijos kariuomenė prie to prisitaikė.

„Jie persikėlė į atstumą, kurio HIMARS nebegali pasiekti. Ir mes neturime nieko siekiančio ilgesnį nuotolį“, - sakė Valerijus Zalužnas.

Tik du sakiniai, iš kurių seka visa išvadų kaskada. Pirma, Rusijos kariuomenė tikrai sugebėjo organizuoti logistiką iš atokių sandėlių, esančių giliau nei 80 km nuo fronto linijos. Žinoma, tai gerokai viską apsunkino, reikėjo daug daugiau transporto, sukurti platų lauko sandėlių tinklą su minimaliu amunicijos tiekimu, tačiau net ir tokiomis sąlygomis Rusijos kariuomenė ir toliau praktikuoja artilerijos puolimą.

Antra, aktyvus HIMARS naudojimas tapo svarbiu veiksniu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmuose prieš Rusijos armiją ne tik dėl to, kad buvo sudeginti amunicijos sandėliai , bet ir nukentėjo komandų postai bei ryšių centrai. Tai sutrikdė priešo ryšių sistemą ir kariuomenės valdymą.

Tačiau atsižvelgiant į viską, priešas juos perkėlė į gilumą, o tie, kurie atsakingi už tiesioginę kariuomenės kontrolę fronto linijose, yra veiksmingai užmaskuoti. Tai nereiškia, kad kalbame apie visus sandėlius ir kitus objektus, pvz., gruodžio 15 d., sprogo amunicijos sandėlis Irmino mieste. Tačiau vis sunkiau juos pasiekti su didelio tikslumo ugnimi.

Tai yra, HIMARS, kuris yra pagrindinis priešo gynybos „minkštinimo“ elementas, veikia ne taip efektyviai kaip jo atsiradimo metu. Tačiau, bet kuriuo atveju laiką, kurio priešui reikėjo prisitaikyti prie jo, ginkluotosios pajėgos išnaudojo kuo efektyviau. Ypač turint omenyje, kad HIMARS buvo naudojamas taktinio-operacinio lygio smūgiams, nors buvo sukurtas daug paprastesnėms užduotims atlikti.

 

Esant tokiai situacijai, reikalinga alternatyva didelio tikslumo GMLRS raketoms, kurios turėtų būti ilgesnio nuotolio, bet tuo pačiu ne mažiau masyvios.

Žinoma, pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra ATACMS. Tačiau be jų yra ir nemažai kitų tolimojo nuotolio ginklų. Pavyzdžiui, GMLRS-ER yra atnaujinta standartinės HIMARS amunicijos versija, kuri siekia iki 150–160 km. Tačiau problema ta, kad pirmasis bandomasis paleidimas įvyko tik spalį.

Alternatyva GMLRS-ER yra „Boeing“ ir „Saab“ bendras produktas, sujungus nevaldomą raketą M26 ir aviacinę bombą GBU-38 SDB-I. Rezultatas yra didelio tikslumo priemonė, skirta sunaikinti taikinius iki 160 km atstumu, vadinama GLSDB.

 

Tačiau vėlgi, GLSDB gamyba gali prasidėti tik „2023 m. pradžioje“. Taip pat reikia suprasti, kad serijinės gamybos pradžia reiškia, kad gamybos tempas pačioje pradžioje sąlyginai nesieks „tūkstančio vienetų“ per mėnesį.

Toliau rikiuojasi AGM-154 JSOW, kurių integravimas po sovietinių mašinų sparnu vargu ar labai skirsis nuo JDAM integracijos, kuri, remiantis neoficialia informacija, gali būti pradėta perkelti į Ukraina. Tačiau jo veikimo nuotolis yra iki 110 km, net paleidus iš didelio aukščio ir dideliu greičiu.

Todėl iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos yra visiškai logiška alternatyva, įskaitant ATACMS. Visų pirma, jau minėtas SLAM-ER, ar dar galingesnis AGM-158 JASSM arba „Storm Shadow“, taip pat žinomas kaip SCALP.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(76)
(2)
(74)

Komentarai ()