„Wagner“ prieš vieną priešą Afrikoje „gavo malkų“ – skubiai pereina prie žiaurios taktikos ()
Rusijos samdinių elgesys yra vienodas, nepaisant regiono, kuriame jie veikia: terorizuoja vietinius civilius ir kenčia nuo tikro priešo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos miestas Bachmutas tapo pagrindiniu Rusijos pastangų siekti pažangos centru. Mūšio dėl šio nedidelio Rytų Ukrainos miesto baigtis nulems tolesnę Rusijos invazinių pajėgų veiksmų kryptį ir Kremliaus kariaujančio karo prieš kaimyninę šalį formatą.
Šiame kontekste išsiskiria „Wagner“ grupuotė. Šios Rusijos pajėgų grupės karinių operacijų mastas ir spartus jos augimas yra nuo maždaug 6 000 iki 30 000 arba 40 000 personalo; taip pat ypatingo dėmesio nusipelno transformacija, kurią ši grupė patyrė iš lengvųjų pėstininkų į stipriai aprūpintus vienetus, turinčius savo oro gynybą, artileriją ir aviaciją.
Toks dėmesys Bachmutui gali klaidingai atrodyti, kad Kremliui šis miestas buvo toks svarbus, kad jis atsisakė savo operacijų Afrikos žemyne. Bet ne, kare Malyje vis dar dalyvauja gana didelė „Wagner“ pajėgų grupė, apie 800–1000 karių, nors ji pradėjo patirti rimtų problemų dėl aprūpinimo.
„CTC Sentinel“ pabrėžia, kad Rusijai svarbu išlaikyti savo galios poziciją Afrikoje, atsižvelgiant į „didelio masto strategiją“, kurią Rusijos Federacija bando žaisti prieš Ukrainą. Kalbama apie išteklius ir trečiojo pasaulio šalių simpatijas. Štai kodėl, pavyzdžiui, „Wagner“ perdislokavo dalį, bet ne visą kontingentą iš Libijos, o Malio grupuotę išlaiko tokią pat, kaip ir prieš invaziją į Ukrainą.
Pirmieji „Wagner“ samdiniai į Malį atvyko 2021 m. gruodį. Jie reikalavo 10,8 mln. USD per mėnesį ir neribotos prieigos prie šalies naudingųjų iškasenų telkinių kaip kompensacijos už „paslaugą“ apsaugoti nuo džihadistų. Vietos valdytojai sutiko su sąlygomis, nes tuo metu iš Malio buvo išvedamos prancūzų pajėgos. Tačiau nuo to momento tyrėjai „vagneriečių“ veiksmus apibūdino kaip „džihado grėsmės padidinimą“, siekiant „pasipelnyti iš nesaugumo“ Afrikos valstybėse.
Įprastas stereotipas apie Ukrainoje kariaujančius „Wagnerio“ samdinius buvo tai, kad prieš invaziją sukarinta kuopa daugiausia rėmėsi savo „elitinėmis“ pajėgomis, kurias sudarė buvę kariškiai, tačiau dabar yra priversta mokyti ir naudoti „vienkartinius“ ir blogai paruoštus kalinius.
Tačiau „CTC Sentinel“ tyrėjai vertina santūriau – teigia, kad ir Malyje rusai daugiausia naudojo nedrausmingus, prastai apmokytus ir menkai ginkluotus kovotojus. Be to, nuo 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. jie net negavo maisto davinio iš už šalies ribų, nes visi laisvi resursai atiteko šiuo metu Ukrainoje kovojantiems „Wagner“ fronto daliniams.
Per savo buvimo Malyje metus „vagneriečiai“ susirėmė su „Al Qaeda“, „Islamo valstybės“ ir JNIM grupuotės kovotojais. Rusijos samdiniams nepasisekė, nors gali atrodyti, kad vienetai, sudaryti iš buvusių kariškių, turėjo būti nušluoti nepatyrusias teroristines pajėgas.
Dėl šios priežasties „vagneriečiai“ ėmėsi savo įprastos taktikos terorizuoti vietinius gyventojus, apšaudydami gyvenvietes, kurios, jų teigimu, yra minėtų organizacijų „tvirtovė“. Dabartinę padėtį gerai priima Malio valdančioji karinė chunta, bet ne vietos gyventojai, kurie ima remti džihadistus arba prie jų prisijungti.
Vakaruose pasigirsta balsų, manančių, kad tai yra apgalvota Kremliaus strategija, kuria siekiama destabilizuoti padėtį Vakarų Afrikoje. Tačiau ši strategija dabar guli ant tūkstančio prastai apmokytų „vagneriečių“, likusių be logistinės paramos, pečių.
