NATO gresia krizė, nes Europos šalyse sustiprėjo nusistatymas prieš karinės galios naudojimą, tad jos nepakankamai investuoja į ginklus ir įrangą, antradienį sakė JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas.

„Šiuo metu Aljansui gresia labai rimtos ilgalaikės sisteminės problemos“, – Pentagono vadovas sakė savo kalboje Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos kariškiams ir pareigūnams.

NATO vadovaujamų pajėgų laukia sunkios kovos Afganistane, o R.Gatesas neslėpė, kad Aljansą ištikusi nepakankamo finansavimo krizė yra „gilesnių problemų“ ženklas, atskleidžiantis, kaip NATO nustato savo prioritetus ir kaip Europos šalių visuomenės suvokia ginkluotųjų pajėgų vaidmenį.

Pasak R.Gateso, taika Europoje po „šimtmečius trukusių griaunančių karų“ yra triumfas, tačiau pabrėžė, kad ši tendencija „nuėjo per toli“, nes dauguma Senojo žemyno šalių vis labiau vengia paremti bet kokius karo veiksmus.

„Europos demilitarizacija, kurioje platūs visuomenės ir politikų sluoksniai nusistatę prieš karinę galią ir su ja susijusią riziką, XX šimtmetyje buvo palaima, tačiau XXI šimtmetyje tapo kliuviniu, trukdančiu užtikrinti tikrąjį saugumą ir tvarią taiką“, – pabrėžė jis. Stiprėjantis Europos silpnumo įvaizdis gali paskatinti priešiškų valstybių „klaidingus apskaičiavimus ir pagundą į agresiją“, perspėjo R.Gatesas.

Lėšų ir įrangos stygius apsunkino bendras karo operacijas Afganistane ir kituose regionuose, R.Gatesas sakė JAV nacionaliniame gynybos universitete, kuris yra už kelių kvartalų nuo Pentagono.

„Pavyzdžiui, daugelį metų žinojome, kad NATO reikia daugiau transporto lėktuvų ir visų tipų sraigtasparnių, tačiau šių pajėgumų neturime iki šiol“, – skundėsi jis.

R.Gatesas pridūrė, kad sraigtasparnių ir transporto lėktuvų trūkumas „tiesiogiai veikia operacijas Afganistane“, Aljansui taip pat reikia daugiau degalų papildymo ore lėktuvų ir bepiločių žvalgybinių orlaivių.

Per šių metų pirmuosius du mėnesius NATO biudžeto stygius jau pasiekė „šimtus milijonų eurų“, pabrėžė Pentagono vadovas, pridūręs, jog tokia padėtis yra „ilgiau nei dešimtmetį trukusio nepakankamo kolektyvinės gynybos finansavimo tiesioginė pasekmė“.

JAV gynybos sekretoriaus kritika nuskambėjo tuo metu, kai Aljanso pareigūnai kuria naują NATO strateginę viziją. Šis Vakarų šalių karinis blokas buvo įkurtas 1949 metais, tačiau nuo Šaltojo karo pabaigos NATO vadovai siekė iš naujo apibrėžti šio bloko misiją.

Naujos strategijos galutinė versija turėtų būti pristatyta vėliau šiais metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

R.Gatesas priekaištavo sąjungininkus Europoje dėl nepakankamo gynybos finansavimo ir ragino juos imtis „sunkių sprendimų“ dėl reformų, tačiau taip pat gyrė dėl įsipareigojimo pasiųsti daugiau karių į Afganistaną.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius sakė, jog „šarvuotųjų sausumos pajėgų invazija, palaikant masiniams artilerijos (apšaudymams) ir naikintuvų bei bombonešių antskrydžiams“ nebėra pagrindinė grėsmė Europai, kokia buvo Šaltojo karo metais.

Pasak jo, šiuo metu didesnį „išsklaidytą“ pavojų kelia ekstremistai, įsitvirtinę pakrikusiose šalyse ir galintys įsigyti masinio naikinimo ginklų. Dar viena didelė grėsmė – „piktadarės šalys“, tokios kaip Iranas, ginkluotos balistinėmis raketomis, kurios gali smogti Europai.

R.Gatesas pabrėžė, kad priešraketinės gynybos stiprinimas ir kitų šalių karių mokymai bus itin svarbūs tolesnei Aljanso veiklai.

NATO pavyko sukurti judresnes pajėgas, kurios gali būti dislokuotos užsienyje, tačiau bloko narių teritorijų gynyba taip pat yra „esminis tikslas“, sakė JAV gynybos sekretorius.

R.Gatesas nurodė, kad šios misijos svarbą itin akivaizdžiai pademonstravo „Rusijos invazija į Gruziją ir jos pastarosios karinės pratybos prie NATO šalių sienų, kurios buvo didžiausi tokio pobūdžio mokymai nuo Sovietų Sąjungos žlugimo“.

Komentarai (44)