Skelbiama, kad Rusija slapta surinko monstrinio dydžio armiją: tiek kareivių dar nėra buvę – bus didžiulis puolimas ()
Rusijos Federacijai puolimas vasario-kovo mėnesiais yra logiškas galimybių langas, kuriuo bus bandoma pasinaudoti „stalinine maniera“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai, kad Rusijos Federacija bandys pradėti puolimą dar prieš Ukrainai sulaukus papildomo Vakarų pagalbos pastiprinimo, ypač sunkiasvorių šarvuočių, yra gana laukta ir logiška.
Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas jau pranešė, kad Kremlius ruošiasi puolimui, kurio tikslas – iki kovo mėnesio pabandyti užimti Donecko ir Luhansko sričių teritorijas. Žvalgyba jau užfiksavo papildomų puolimo grupių, dalinių, ginklų ir karinės technikos judėjimą būtent rytų kryptimi.
Tuo pačiu metu Rusijos Federacija neturi galimybės įgyvendinti didelio masto puolimo iš kitos krypties – Baltarusijos. GUR teigimu, artimiausiomis savaitėmis toks scenarijus atmestas, nes smogikų grupių formavimas neužfiksuotas. Apie tai interviu „Kyiv Post“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Černiakas.
Taip pat Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pažymėjo, kad tikrasis „dalinės mobilizacijos“ Rusijos Federacijoje dydis yra ne 300 000, o pusė milijono žmonių. Jis taip pat pažymėjo, kad Kremlius gali pradėti puolimą kita kryptimi – pietuose. Tai jis pareiškė Prancūzijos televizijos kanalo BFMTV eteryje.
Apskritai Rusijos Federacijos ketinimas yra gana aiškus – bandymas įtvirtinti strateginę iniciatyvą, kuri 2022 metų antroje pusėje buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rankose. Pasauliniu mastu tai reiškia, kad būtent Kremlius nori primesti mūšio laiką ir vietą, priversdamas Ukrainą imtis gynybos ir sužlugdyti bandymus išlaisvinti vis dar okupuotas teritorijas.
Bet jei situacija pasauliniu lygiu atrodo būtent taip, tai šio plano įgyvendinimas Rusijos Federacijoje šiuo metu turi keletą svarbių aspektų.
Pirma, tai pats laikas. Vasaris ar net kovas yra gana sunkūs laiko limitai aktyviems puolimo veiksmams. Faktas yra tas, kad reljefas išlieka sunkiai pravažiuojamas, dienos vis dar trumpos, o oro sąlygos ne visada leidžia naudoti aviaciją tiesioginiam ugnies palaikymui.
Antra, tai mobilizuotųjų įrangos lygis. Apginkluoti tokį didelį personalo skaičių per gana trumpą laiką, o kalbame apie pusmetį, yra realybės ribas peržengianti užduotis.
Kalbant apie 500 000 karių armadą, turėtume kalbėti apie visiškai beprotišką, daugiau nei 7000 tankų, 23 000 IFV (pėstininkų kovos mašinos) tipo kovinių mašinų ir daugiau nei 8000 artilerijos sistemų nuo 120 mm minosvaidžių iki didelio kalibro artilerijos ir MLRS, skaičių. Šie skaičiavimai yra tik iliustratyvūs motorizuotų šaulių vienetų įrengimo požiūriu, nes mažai tikėtina, kad Rusijos Federacijai reikės didinti laivyno ar aviacijos personalo skaičių.
Tačiau, kaip jau minėta, sunkiosios ginkluotės trūkumas Kremliaus visiškai neatgraso. Net motorinių transporto priemonių trūkumas nėra kažkas kritinio, nes norint tiesiog ant sunkvežimių susodinti 500 000 čmobikų, kurie taip pat turi gabenti amuniciją ir maistą, rasistai turi kur nors rasti daugiau nei 174 000 vienetų motorinių transporto priemonių. Šie skaičiai gali atrodyti perdėti, tačiau pusė milijono karių yra beveik dvigubai daugiau nei bendras visų Rusijos Federacijos sausumos pajėgų skaičius 2021 m.
Tačiau, atsižvelgiant į viską, 500 000 čmobikų buvimas, nereiškia, kad visi pusė milijono bus panaudoti tuo pačiu metu puolimo metu.
Be to, jei atsižvelgsite į laikotarpio aspektą ir susijusias oro sąlygas, taip pat pažvelgsite į naujausius Rusijos Federacijos puolimo veiksmus Bachmuto ir Vuhledaro srityje, galima daryti atsargią prielaidą apie tai, kaip atrodys bandymas atakuoti.
Būtent masiniai pėstininkų puolimai, naudojant minimalų šarvuotą techniką. Ir tik tam tikrose srityse, kur buvo numatyta galima sėkmė, pastiprinimas sunkiosiomis šarvuotomis mašinomis ir artilerijos priemonių sutelkimas. Tiesą sakant, tai yra 1942 m. modelio sovietų puolimo pakartojimas, naudojant panašius metodus.
Ši taktika yra gana reali Rusijos Federacijai, atsižvelgiant į visišką nejautrumą nuostoliams ir tik tokios „medžiagos“ prieinamumą mobilizuotų karių pavidalu, o tai reiškia pažangesnių operatyvinių-taktinių veiksmų apribojimus dėl žemo personalo rengimo ir reguliarių priemonių trūkumas.
Galiausiai pažymime, kad toks karo veiksmų vykdymo metodas yra gana rizikingas pačiai Rusijos kariuomenei dėl to, kad tokio puolimo nesėkmė reiškia reikšmingą bendro kovinio pajėgumo sumažėjimą ir riziką, kad nepavyks surengti sėkmingų kontratakų. Ir greičiausiai Rusijos generalinis štabas tai puikiai supranta ir tokiam scenarijui pasiruošęs, per trumpą laiką sukūręs gana galingus įtvirtinimus užnugaryje.
