Branduolinis skydas kiauras: kas ne taip su grandiozine Rusijos ankstyvojo perspėjimo programa ()
Rusija negali iki galo sukurti savo perspėjimo apie raketų atakas sistemos, kurią dar nuo SSRS laikų reikia rimtai modernizuoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija susidūrė su problemomis ir vėlavimais įgyvendindama savo kosminę programą, kuria siekiama sukurti ir modernizuoti įspėjimo apie raketų atakas sistemą, rašo „Defense News“. Dėl visko kaltos Vakarų sankcijos, kurios neleidžia Rusijai gauti tam reikalingų modernių technologijų.
Nauja ankstyvojo įspėjimo sistema bus sovietinių „Oko“ ir „Oko-1“ sistemų, kurios veikė nuo 1982 iki 2019 m., įpėdinė. Dar 2000 metais Rusijoje pradėta kurti nauja išankstinio perspėjimo sistema, tačiau tik 2007 metais Rusijos vyriausybė sudarė sutartį su įmone „Energija“ dėl šio grandiozinio projekto įgyvendinimo. Tačiau Rusijos gynybos ministerija ne kartą keitė sistemos taktinius ir techninius reikalavimus, todėl gamyba vėlavo ir sistema taip ir nebuvo pradėta naudoti.
Kaip planuota, modernizuota perspėjimo sistema apima dešimties „Tundra“ palydovų dislokavimą kosmose - jie turėtų sekti priešo balistinių raketų paleidimus. Rusija pirmąjį savo palydovą „Tundra“ paleido 2015 metų lapkritį ir planavo paleisti po du palydovus per metus, tačiau iki šiol jai pavyko iškelti tik penkis palydovus iš dešimties. Galutinės programos datos buvo nuolat atidedamos ir dabar numatoma, kad perspėjimo sistema turi pradėti veikti 2024 metais. Jau dabar aišku, kad tai tikriausiai neįvyks.
Karo ekspertai rimtai abejoja, ar iki 2024 metų rusai sugebės įgyvendinti savo planus. Dėl Krymo okupacijos JAV ir sąjungininkės Rusijai įvedė sankcijas, o kosminės technologijos labai priklauso nuo importinių komponentų, ypač mikroelektronikos. Sankcijos taip pat buvo gerokai sugriežtintos po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. Dėl Vakarų sankcijų Rusija šių komponentų negali įsigyti iš Europos ir JAV tiekėjų, todėl yra priversta kreiptis į Kiniją ir Pietryčių Azijos šalis. Kai kuriais atvejais Rusijos gamintojai ėmė rinkti mikroelektroniką iš kiniškų įrenginių ir diegė juos rusiškuose įrenginiuose. Analitikai paskaičiavo, kad tokiam Rusijos palydovų technologijų „importo pakeitimui“ prireiks mažiausiai 5 metų.
Antroji problema, anot karybos ekspertų, yra raketos „Sojuz-2.1b“ viršutinės pakopos, skirtos iškelti „Tundra“ palydovus, kokybė. Per pastaruosius 9 metus šis įrenginys patyrė mažiausiai penkis techninius gedimus.
Visaverčiam ankstyvojo įspėjimo sistemos veikimui reikalingi ir palydovai geostacionarioje orbitoje, o tai taip pat kelia problemų, nes Rusijos geostacionarių palydovų gamyba atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių. Ir to priežastis, be sankcijų, yra vidiniai kivirčai. Geostacionariems palydovus turėtų iškelti raketa „Angara-5“, bet per pastaruosius dvejus metus rangovas nepagamino nė vienos tokios raketos ir Gynybos ministerija padavė įmonę į teismą.
Nepaisant visų pakilimų ir nuosmukių, susijusių su išankstinio įspėjimo sistemų modernizavimu, Rusija kada nors užbaigs šį projektą. Kitas klausimas, kurį užduoda ekspertai, yra tai, kiek jis bus aktualus įgyvendinimo metu, atsižvelgiant į tai, kad hipergarsinių ginklų koncepcija tampa vis populiaresnė.