2022 metais prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka planavo dalyvauti „pergalės parade“ Kyjive.

Baltarusijos „Euroradijo“ vyriausiasis redaktorius Pavelas Sverdlovas pasakojo, kad Lukašenka tikėjosi, jog Rusijos kariuomenė Kyjivą užims per 3-4 dienas, o Baltarusijos kariuomenė prisijungs pasipriešinimo slopinimo stadijoje.

Tačiau Putino ir Lukašenkos planai susidūrė su Ukrainos žmonių galia ir tvirtumu bei ginkluotųjų pajėgų didvyriškumu.

Be to, Baltarusijos kariuomenei įtakos turėjo ir buvusio Baltarusijos desantininkų vado Valerijaus Sachaščiko kreipimasis. „Jis turi didelį autoritetą tarp Baltarusijos kariuomenės“, – pabrėžė Sverdlovas. Sachaščikas, kuris yra Lukašenkos priešininkas, sakė, kad jei Baltarusijos kariuomenė ryšis atakuoti Ukrainą, ji net per kelias kartas praras orumą, nes bus užpuolusi šalį, kuri niekada nekenkė Baltarusijos suverenumui.

Karo idėja sukėlė baltarusių pasipriešinimą. Jie ukrainiečius vis dar laiko broliška tauta, nors Lukašenkos režimas gerokai sugadino ukrainiečių požiūrį į baltarusius.

Sverdlovas pažymėjo, kad Baltarusijos KGB kurį laiką darė spaudimą kariuomenei. Tačiau KGB agentams ir taip užtenka darbo: visuomenėje nerimsta rimtos protesto nuotaikos, KGB reikia stebėti sienas ir vietos pareigūnus.

„Kariuomenė, Vidaus reikalų ministerija ir Baltarusijos KGB tarpusavyje neturi labai draugiškų santykių. Kariuomenėje požiūris į čekistus nėra geras. Jie suvokiami kaip žmonės, kurie nuleidžiami iš viršaus ir kišasi į ne savo reikalus“, – pridūrė Sverdlovas. Taigi, Lukašenkos norą kištis į karą stabdė ukrainiečių pasipriešinimas, vidinis Baltarusijos valdžios struktūrų susipriešinimas ir visuomenės valia priešintis diktatoriškam režimui.

Komentarai ()