Dar blogiau, negu galvota. Kaip atrodytų „branduolinė žiema“ (Video) ()
Christopherio Nolano filmas „Openheimeris“ atgaivino nesveiką visuomenės susidomėjimą griaunančia branduolinio ginklo galia – kokias pasekmes prognozuoja mokslininkai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu pasaulyje yra apie 12,5 tūkstančio branduolinių galvučių, kurių kiekviena kelia neįtikėtiną pavojų, rašo „Science Alert“.
Tyrėjai pastebi, kad net dalies šių bombų panaudojimas sukeltų katastrofiškų pasekmių: pirma, kiltų sprogimo bangos ir gaisrai, kurie beveik akimirksniu sunaikintų milijonus žmonių visame pasaulyje; antra, radiacija sukeltų vėžį ir genetinę žalą, kuri paveiktų ištisas pasaulio gyventojų kartas.
Pastaruosius 40 metų mokslininkai naudojo kompiuterinį modeliavimą, kad išsiaiškintų, koks pasaulis mūsų laukia, jei kada nors prasidės branduolinis karas.
Pavyzdžiui, 1982 m., naudodamiesi savo žiniomis apie klimato chemiją ir modeliavimą, atmosferos mokslininkai Paulas Crutzenas ir Johnas Birxas parašė trumpą straipsnį, kuriame teigiama, kad branduolinis karas sukels didžiulį dulkių debesį, kuris sukels branduolinę žiemą. Tada mokslininkai tvirtino, kad šis scenarijus neišvengiamai sukels žemės ūkio, o kartu ir civilizacijos, sunaikinimą.
Po metų amerikiečių ir sovietų mokslininkai pirmą kartą patvirtino, kad miestai ir pramoniniai kompleksai, nukentėję nuo branduolinio ginklo, iš tikrųjų sukurs daug daugiau dūmų ir dulkių nei deginant lygiavertį miško plotą. Be to, mokslininkai pastebėjo, kad pasaulinis smogo sluoksnis ilgam užstos saulės šviesą, dėl to mums pažįstama Žemė taps daug šaltesnė, sausesnė ir tamsesnė.
Mokslininkų modeliavimas rodo, kad saulės šviesos sumažėjimas beveik dešimtmečiui lems pasaulinės temperatūros sumažėjimą 10 °C. Prognozuojama, kad šaltis kartu su saulės šviesos, reikalingos augalų fotosintezei, nepakankamumu būtų pražūtingas maisto gamybai. Dėl to badas greičiausiai prasidės visame pasaulyje.
Šiandien mokslininkai naudoja daug sudėtingesnius klimato modelius nei devintajame dešimtmetyje. Dabar mokslininkai mano, kad niūri ateitis, kurią mokslininkai apibūdino prieš 40 metų, iš tikrųjų gali būti dar niūresnė.
Neseniai paskelbtame straipsnyje aplinkos mokslininkai, vadovaujami Alano Robocko iš Rutgerso universiteto JAV, teigia, kad branduolinės žiemos teorija padėjo sustabdyti pasaulinį branduolinių ginklų platinimą Šaltojo karo metu. 1986 m. prezidentas Ronaldas Reiganas ir generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas žengė iš esmės pirmuosius žingsnius istorijoje, siekdami sumažinti branduolinio ginklo kiekį. Tada jie užsiminė apie branduolinės žiemos pasekmes visai planetos gyvybei.
Yra žinoma, kad ginklavimosi varžybų įkarštyje, devintojo dešimtmečio viduryje, buvo daugiau nei 65 000 branduolinių ginklų. Sumažinus branduolinį arsenalą, jų skaičius sumažėjo iki kiek daugiau nei 12 000, trečdalis jų yra parengties būsenoje.
Tai sumažino viso masto branduolinio karo grėsmę, tačiau mokslininkams kilo klausimas, ar prieš 40 metų pateiktos prognozės iš tikrųjų buvo teisingos. Šiandien mokslininkai naudoja naujus ir sudėtingesnius klimato modelius, kad prognozuotų galimus klimato pokyčius, kuriuos sukelia iškastinio kuro deginimas.
Tyrėjai mano, kad dėl JAV ir Rusijos branduolinio karo dramatiškai atšals vandenynas, o pasaulis iš tikrųjų pasiners į „mažąjį branduolinį ledynmetį“, kuris tęsis tūkstančius metų.
Modeliai rodo, jog net ribotas branduolinis karas tarp Indijos ir Pakistano gali atnešti apie 130 milijonų mirčių ir 2,5 milijardo žmonių be maisto paliks du metus.
