„Kyjivui pakišo kiaulę.“ Vakarai susierzinę. Skelbiama, kas nutiko ()
„2023 metų knygos dar neužvertėme, bet pradedame galvoti apie 2024-uosius.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Optimistinės prognozės, kurios užtikrintai bylojo apie greitą ir lengvą pergalę, kai Ukraina pradėjo ilgai lauktą atsakomąjį puolimą, pakišo Kyjivui kiaulę, padidindamos lūkesčius iki nerealaus lygio.
Karas abiem pusėms virto varginančiu darbu. Kaip ir Rusija, Ukraina dabar iš esmės atsisakė drąsių pažadų apie neišvengiamą triumfą. Vietoj to, kalbama apie atskirų gyvenviečių užgrobimą, apie pėstininkų pasiektas ar sužlugdytas sėkmes. Apie tai savo medžiagoje rašo „The Times“.
Ukrainoje ir Vakaruose vis labiau suvokiama, kad reikia pradėti dirbti nauju, ilgesniu laikotarpiu. Kaip sakė vienas JAV pareigūnas: „2023 metų knygos dar neužvertėme, bet pradedame galvoti apie 2024-uosius“.
Santūrus pesimizmas
Ukrainiečiai pripažįsta, kad kontrpuolimas neva vyko ne pagal planą, o pažangos, kurios tikėjosi, nepasiekė. Tačiau tai nereiškia, kad kontrpuolimas žlugo, nes teritorija buvo išlaisvinta, o Rusijos pajėgos buvo rimtai nualintos. Dar liko pora mėnesių, kad Ukraina įvyktų proveržį, kol rudens-žiemos audra tikrai viską sulėtins.
Tačiau perspektyvos didelio proveržio pietiniame fronte, kuris padalintų Rusijos pajėgas į dvi dalis ir izoliuotų Krymą, nors jokiu būdu tai nėra neįmanoma, mažėja, rašo „The Times“.
To ir buvo galima tikėtis, priduria straipsnio autoriai. Nepaisant tam tikros vakarietiškos įrangos ir apmokymų, kariuomenė per kelis mėnesius nepasikeičia. Ukrainiečiai tam tikra prasme yra įstrigę tarp savo senojo sovietinio karo būdo ir naujojo, vakarietiško. Jų mokymuose dalyvavęs amerikiečių armijos karininkas susierzinęs prisipažino: „NATO tikėjosi stebuklų, o ukrainiečiai juos pažadėjo. Tačiau su optimizmu kariauti neįmanoma.“
Tačiau ukrainiečiai vis dar turi iniciatyvą ir kai kur turi pranašumų. Pavyzdžiui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos išsklaidė rusus plačiu frontu ir panaudojo savo naują tolimojo nuotolio ugnies jėgą ir gebėjimą greitai pereiti nuo aptikimo prie taikinių, kad sunaikintų svarbius priešo atsargų sandėlius ir artileriją.
Lėtas veržimasis
Rusai yra gerai įsitvirtinę, o jų gynyba iki šiol lėtina ukrainiečių atakas, kurias dažnai vykdo palyginti nedidelės rikiuotės, nes didesnės per daug pažeidžiamos Rusijos artilerijos ir sraigtasparnių. Tai rodo sėkmingą prisitaikymą prie kovos situacijos, bet taip pat apsunkina lemiamą sėkmę.
Artilerijos karas vis dar yra lemiamas. Apskritai rusai vis dar šaudo daugiau, bet ukrainiečiai dabar turi geresnius ginklus: Kremliaus pajėgos turi prisitaikyti prie nepažįstamos persvaros pranašumo. Dėl naujų kasetinės amunicijos siuntų ir tokių galingų ginklų, kaip britų savaeigiai pabūklai AS-90 ir haubicos M777, ukrainiečiai pamažu laimi priešpriešinę kovą.
Augantis nusivylimas
Tuo tarpu prasidėjo abipusiai kaltinimai. Ukrainos nepasitenkinimą sukėlė Vokietijos pareiškimai, kad pažangos stoka yra dėl to, kad ji nesugebėjo pritaikyti vakarietiškų pamokų. Nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos vargu ar galėjo pritaikyti Vakarų doktriną, pagrįstą ugnies ir oro pranašumu, kai neturėjo nei vieno, nei kito, pažymi „The Times“.
Vienas Ukrainos pareigūnas apkaltino NATO „valios stoka... tai beveik apdovanojo Putiną už jo agresiją“. Tačiau pagrindinė reakcija buvo nusivylimas, nes padaugėjo dronų atakų ir sabotažinių reidų Rusijos teritorijoje. Praėjusią savaitę buvo keli tokie išpuoliai prieš Maskvą. JK diplomatas išreiškė susirūpinimą, kad „tai gali padėti V.Putinui, pateikiant jam argumentų amžinam karui“.
Jokių taikos perspektyvų
Šiuo metu pasauliui nėra vilties. Bėda ta, kad nė viena pusė nėra pasirengusi prasmingoms deryboms. Kyjivas įsitikinęs, kad derėtis bus geriau, kai jis išlaisvins didžiąją dalį teritorijos ir pradės Krymo apgultį. Maskva yra įsitikinusi, kad šiais metais atlaikys kontrpuolimą, ir tikisi, kad aklavietė privers Vakarus susimąstyti apie neribotą paramą Ukrainai. Be to, kai kurie Rusijos strategai (ir Vakarų analitikai) tikisi, kad JAV gali pasitraukti iš karo, tikimasi, kad Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus.
„Todėl tampa aišku, kad šis karas bus kovojamas ilgesniu ir sunkesniu režimu. Galima teigti, kad šios vasaros kautynės nuteikia ukrainiečius pergalėms kitą pavasarį. Jie turės dar daugiau vakarietiškos technikos, įskaitant amerikiečių M1A1 „Abrams“ tankus ir, galbūt, naikintuvus F-16.
Dar vieneri metai
Tuo tarpu Rusijos ekonomika perkaitusi. Nors Maskvai pavyko apeiti kai kurias gamybos kliūtis, įskaitant vietinę Irano bepiločių orlaivių kamikadzių gamybą, ji negali sugrąžinti ginklų gamybos masto net tiek, kiek jų sunaikinama.
Be to, prezidentas Putinas vis dar dvejoja dėl dar vienos rezervistų mobilizacijos. Kariuomenė jau norėjo, kad ji prasidėtų, bet prieš kitą mėnesį įvyksiančius regioninius rinkimus Kremliaus politiniai vadovai įtikino jį atidėti nepopuliarų ir žlugdantį žingsnį iki žiemos. Tai sutrumpins jų mokymų laiką iki kito rinkimų sezono pradžios, tačiau kol kas V. Putinui labiau rūpi rizika, kylanti jo pozicijai namuose.
„The Times“ pažymi, kad viskas priklauso nuo ukrainiečių gebėjimo kovoti ilgalaikėje perspektyvoje. Turint omenyje tariamo karo nuovargio požymių pasirodymą, nes darosi vis sunkiau verbuoti karius, taip pat tai priklauso ir Vakarų noro remti Ukrainą.
„Kyjivo perspektyvos vis dar atrodo geresnės, tačiau visi, kurie tikėjosi ar tikisi, kad karas baigsis šiais metais, greičiausiai nusivils. Priešingai, laikas visoms suinteresuotoms šalims rimčiau pagalvoti apie savo ilgalaikius karo planus, kurie pagaliau sudarytų sąlygas taikai“, – reziumuoja britų leidimas.
