Buvo visos techninės galimybės slaptai pristatyti ATACMS į Ukrainą.

Faktas yra tas, kad 6 GMLRS raketų paleidimo blokas ir ATACMS paleidimo blokas iš išorės atrodo vienodai. Toks panašus, kad gana dažnai realų paleidimo bloko užpildymą M142 HIMARS ar M270 MLRS galima suprasti tik tada, kai raketa – stora ar plona – iš ten pakyla.

Yra žinoma, kad viena iš raketų, nukritusių ant rusų okupantų galvų Berdianske, iš tikrųjų buvo pagaminta 1996 m. Būtent šioje detalėje ir slypi atsakymas, kodėl Ukraina turėjo taip ilgai laukti ATACMS.

Standartinis šios raketos tarnavimo laikas yra tik 10 metų. Sąvoka „normatyvus tarnavimo laikas“ šiuo atveju taip pat reiškia, jog po šio laikotarpio niekas negali garantuoti raketos komponentų ir mazgų patikimumo.

Iš to galima daryti išvadą, kad viena iš „storųjų raketų“, paleistų į okupantus, tarnavo daugiau nei 2 standartinius periodus. Jos atkūrimas į darbinę padėtį užtruko ilgai, mažiausiai kelis mėnesius.

Paprastai atnaujinimo darbų metu M39 ir M39A1 modifikacijų „riebios raketos“ su kasetine kovine galvute yra ruošiamos M57 modifikacijos, kurios vienetinė galvutė sveria 227 kilogramus, o skrydžio nuotolis – iki 300 kilometrų.

Ukrainiečių gautos modifikacijos raketų šaudymo nuotolis siekia iki 165 kilometrų, tačiau kovinės kasetinės dalies masė – net 560 kilogramų.

Kad pasiektų reikiamą efektą paralyžiuojant priešo oro gynybos ir vadovavimo struktūras, JAV kariškiai per dieną iššaudavo mažiausiai 20 ATACMS raketų, kartais net iki 100. Vos per 1,5 mėnesio kovos buvo iššauta daugiau nei 600 tokio tipo raketų. Tai iš tikrųjų visiškai prieštarauja „The Wall Street Journal“ ataskaitai, kad Ukrainai buvo suteikta „keletas“ ATACMS.

Po smūgio Berdianske nereikėtų tikėtis, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyks greitai padidinti atakas prieš kitus priešo aerodromus.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

24tv.ua

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()