Šiaurės Korėja įsiuto. Seului gresia ginkluotas konfliktas. Kalta „atvirukų kampanija“ (1)
Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas panaikino draudimą siųsti prieš Pchenjaną nukreiptus lankstinukus į užsienį, į tai Šiaurės Korėja pagrasino Seului ginkluotu konfliktu, panašiu į vykstantį Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai pranešė „Yonhup“, remdamasi Šiaurės Korėjos valstybine naujienų agentūra KCNA.
Rugsėjį Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tarpvalstybinių skrajučių kampanijų draudimas pagal peržiūrėtą Korėjos santykių skatinimo aktą prieštarauja Konstitucijai, nes nepagrįstai apriboja teisę į saviraiškos laisvę.
Reaguodama į tai, KCNA sakė, kad atvirukų kampanijos, kritikuojančios Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno režimą, gali būti Pietų Korėjos pabaigos „katalizatorius“.
„Mūsų revoliucinių ginkluotųjų pajėgų pozicija yra tokia, kad turime padidinti bausmės ugnį negu ankstesniais laikais ne tik ant lapelių platinimo bazės, bet ir į marionečių tvirtovę“, – sakoma pareiškime.
Pchenjanas atvirukų kampaniją pavadino „piktybiniu psichosocialiniu karu“.
„Nėra garantijų, kad Korėjos pusiasalyje nekils ginkluotų konfliktų, panašių į vykstančius Europoje ir Artimuosiuose Rytuose“, – pridūrė KCNA.
Daugelį metų Šiaurės Korėjos pabėgėliai Pietų Korėjoje ir konservatyvūs aktyvistai į kaimyninę šalį siuntė balionus su atvirukais, kritikuojančiais Kim Jong Uną. Pchenjanas griežtai reagavo į tokias propagandos pastangas, baimindamasis, kad išorinės informacijos antplūdis gali kelti grėsmę režimui.
2014 metų spalį Šiaurės Korėja paleido kulkosvaidžių šūvius į tokius aktyvistų paleistus balionus. Kai kurios kulkos nukrito į Pietų Korėjos teritoriją niekam nepakenkusios. 2020 m. birželį Šiaurės Korėjos kariuomenė susprogdino Korėjos ryšių biurą pasienio mieste Kesonge dėl propagandinių atvirukų iš Pietų Korėjos. 2020 m. gruodį Seulas priėmė įstatymą, kuriuo buvo nutrauktos skrajučių kampanijos po to, kai Pchenjanas pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų prieš tokias kampanijas, atšaukdamas 2018 m. karinį susitarimą sukurti kelių kilometrų pločio buferinę zoną palei dviejų Korėjų sausumos ir jūros sieną.
