Atimti iš Rusijos. „Lenkija ir Lietuva pradėjo galvoti apie Kaliningradą.“ Kas vyksta (4)
Kaliningradas suvokiamas kaip grėsmė, nes regionai turi bendrą sieną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomijos portalas iltalehti.fi skelbia, jog bėgant metams Kaliningrado sritis tapo karine baze, kurios egzistavimas piktina ir Lenkiją, ir Lietuvą, o visas regionas suvokiamas kaip problemiškas. Pasak suomių, abi šalys jau nedrąsiai pradėjo galvoti apie Kaliningrado ateitį, jei žlugs Maskvos režimas.
Buvo išsakytas pasiūlymas Kaliningradą padaryti ES kontroliuojamu regionu. Manoma, kad Lenkija siekia ištaisyti Antrojo pasaulinio karo klaidas. Kaliningradas, iš pradžių vadinamas Karaliaučiu, šimtmečius priklausė Vokietijai, kol 1945 m. sovietų armija užėmė šią sritį ir Sovietų Sąjunga po Antrojo pasaulinio karo taikos šią sritį pasiliko sau.
Kaliningradas pasikeitė ir valdant Vladimirui Putinui. Žlugus Sovietų Sąjungai, anklavas tikėjosi specialios ekonominės zonos ir integracijos į vakarus. Miesto administracija tradiciškai buvo labai provakarietiška, o regiono – labiau prorusiška.
Karinė grėsmė Lenkijai
Kaliningradas paprastai vadinamas „nenuskandinamu lėktuvnešiu“. Pasak Lodzės universiteto Politikos katedros dekano Ryszardo Machnikowskio, tai susiję su Kaliningrado karine veikla. Jis kėlė didelę karinę grėsmę Lenkijai.
Prasidėjus Rusijos agresijos karui, Kaliningrade įsikūrusių garnizonų įranga sumažėjo, nes kariniai daliniai buvo perkelti į kitas misijas. Prie Suomijos sienos sumažėjo rusų karių.
„Todėl šiuo metu grėsmė vertinama mažesnė nei anksčiau, tačiau Rusijai atsigaunant ji gali didėti, – interviu „Iltalehti“ sako Machnikowskis. – Lenkijoje niekada nebuvo platesnės diskusijos šia tema, nes niekas nesitikėjo, kad Rusijos valdžia subyrės“.
Nepaisant grėsmės, pasak profesoriaus, „Królewiec“ ateitimi mažai kas domisi. Lenkija šiemet grąžino Kaliningrado sričiai pradinį lenkišką pavadinimą.
Machnikowskio teigimu, Lenkija tikrai nesitiki, kad Rusijos valdžia pasikeis ateityje, nes „po Vladimiro Putino bus kitas panašus valdovas ir Rusijos padalijimas labai mažai tikėtinas“. Tyrėjas teigia, kad Rusijos žmonės yra griežtai pavaldūs administracijai. Tačiau kaimyninės šalys turi ruoštis būsimiems Rusijos atakoms.
„Pasibaigus karo veiksmams, nukreiptiems į Ukrainą, Rusija artimiausiu metu gali ruoštis naujam karui, todėl kaimyninės šalys turi ruoštis jį suvaldyti, kad netaptų lengvu Rusijos imperializmo grobiu. Deja, daugiau nieko nepadarėme Kaliningrado atžvilgiu, tik pervadinome vietovę istoriniu pavadinimu.“
Anot jo, tiek Lenkija, tiek Lietuva turi siekti, kad Rusijos karinė grėsmė būtų kuo mažesnė, nes Lietuvos puolimas taip pat prieštarautų Lenkijos interesams. Abiem šalims „gresia Rusijos keršto troškimas“.
Labai svarbus Rusijai
Rusijai Kaliningrado egzistavimas ir pasiekiamumas yra be galo svarbūs klausimai, bent jau šiuo metu. Mažai tikėtina, kad Rusija susitaikytų su situacija, kai veikla regione būtų gerokai apribota.
„Gali būti, kad Rusija bando kovoti dėl „sausumos koridoriaus“ į Kaliningradą, bet tai reikštų tikrą karą prieš NATO šalis, bent jau Lenkiją ir Lietuvą, kurias, tikimasi, paremtų gynybos aljansas“, – teigia Machnikowskis. – Tikime, kad suomiai, švedai, latviai ir estai ateitų mums į pagalbą, taip pat tikimės, kad britai ir amerikiečiai mus palaikytų ne vien šiltais padrąsinančiais žodžiais.“
Tačiau mokslininkas sako žinantis, kad ne visos NATO šalys veržtųsi padėti Lenkijai ir Lietuvai.
„Pandoros skrynia“
Iš Lietuvos pusės, Klaipėdoje, kai kurie vietiniai regiono sostinę apibūdino kaip kadaise gyvą, o dabar – kaip miestą vaiduoklį. Šiuo metu sunku vertinti, kas vyksta Kaliningrade. Akivaizdu, kad regionas tapo centru, kuris daugiausia tenkina Rusijos ginkluotųjų pajėgų interesus Vakaruose.
„Niekas nenori diskutuoti apie šią „Pandoros skrynią“. Planų būta jau 1990-aisiais, – „Iltalehte“ komentavo Lietuvos parlamentaras Raimundas Lopata. – Platesnė diskusija apima ir Baltarusijos, ir Kaliningrado demilitarizaciją. Bet tai priklauso nuo karo baigties“.
Kaliningradas, žinoma, suvokiamas kaip grėsmė, nes regionai turi bendrą sieną. Anot jo, Lietuvos nuogąstavimai labiau susiję su tuo, kiek karių ir ginkluotės gali būti regione, kaip Rusija ketina panaudoti Kaliningradą, o ne su priežiūra. Lopata sako, kad Lietuvoje jau buvo kalbama apie tai, ką reikėtų daryti su Kaliningradu, kai baigsis karas Ukrainoje. Planų dėl Kaliningrado ateities yra, tačiau apie juos viešai kalbėti mažai norisi.
