Tai jau devintoji lietuvio kelionė į frontą. „Negaliu žiūrėti filmų apie karą“ (Video) (2)
„Šis karas yra Pirmojo pasaulinio karo ir būsimo Trečiojo pasaulinio karo mišinys.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, savanoriai iš įvairių šalių atvyko kovoti už Ukrainą. Vienas iš jų – Arūnas Kumpis, anksčiau dirbęs Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje. Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, Arūnas pateikia gana neįprastą palyginimą, kuriame, regis, glūdi nerimą kelianti pranašystė. „Šis karas yra Pirmojo pasaulinio karo ir būsimo Trečiojo pasaulinio karo mišinys“, – rašo „Delfi“.
Arūnas paaiškino, kodėl nebežiūri filmų apie karą, kas paskatino kovoti ir kokių pamokų, jo nuomone, Lietuvos valdžia dar neišmoko.
„Yra labai aiškus skirtumas tarp apkasų karo ir visiškos oro kontrolės bepiločiais orlaiviais. Antrojo pasaulinio karo metais to neįvyko. Labiau panašu į būsimą karą“, – taip įvykius Ukrainos fronte apibūdina Arūnas Kumpis. Jis pats pirmą kartą į mūšio lauką pateko 2022-ųjų kovą. Arūnui iškart prasidėjo „karštas“ karo etapas su mirtinu pavojumi.
„Pirmas įspūdis fronte yra šokas. Pačią pirmą dieną patekau į „Grad“ ugnį. Raketos nukrito už kelių metrų nuo manęs. Aš net nesupratau, kas vyksta“.
Tai jau devintoji Arūno kelionė į frontą. Fronte kovoja su pertraukomis: nuo mėnesio iki dviejų, nuo poros savaičių iki mėnesio namuose. Iki plataus masto invazijos pradžios Arūnas 8 metus dirbo Lietuvos gynybos struktūrose. Jis tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose eiliniu.
„Aš tam ruošiausi. Tiesiog supratau, kad geriau stabdyti priešą Ukrainos, o ne Lietuvos teritorijoje. Galėjome būti pirmi, galėjome būti antri. Man tai buvo akivaizdu, ir aš priėmiau tokį sprendimą. Ukrainiečiai su savanoriais elgiasi gerai – džiaugiasi, kad šios grėsmės akivaizdoje neliko vieni. Iš Lietuvos kovoja apie 10-20 žmonių. Ir mane stebina tai, kad tarp jų yra daug rusakalbių iš Lietuvos. Tarp mano draugų Ukrainos frontuose kovoja daugiau rusakalbių nei lietuvių“, – pasakoja Arūnas.
„Penkios minutės ir tu esi nužudytas“
Į karo idėją žiūrima natūraliai. Visų pirma, dingsta bet koks romantizavimas, nes karo kasdienybė reiškia momentines ir baisias žmonių mirtis, be dramos ir preambulės.
„Kalbėdamas apie realybę ir tai, ką matome civiliniame gyvenime, kine, jaučiu, kad dabar negaliu žiūrėti filmų apie karą. Mane erzina, ką jie ten rodo. Šioje industrijoje dirbantys žmonės natūraliai nori užsidirbti ir daro viską, kad tai atrodytų patrauklu žiūrovui, tačiau realybė yra visai kitokia.
Tris mėnesius praleidžiate ką nors veikdami užnugaryje, kasdami duobes ar valydami įrangą, o tada patenkate į fronto liniją: penkios minutės ir tave gali nužudyti. Ar įmanoma gera peržiūra tokio siužeto filmui? Ir taip kasdien. Tiesiog. Viskas taip ir baigiasi“, – sako Arūnas.
Šis karas neįprastas visų pirma dėl reto tiesioginio kontakto su priešininku, pažymi Lietuvos savanoris. Atstumas tarp kariaujančių pusių labai išaugo: atsirado ATGM, dronai. Laikui bėgant, kaip sako Arūnas, priprantama prie riaumojimo, sprogimų, raketų skraidymo. Gyvenate naujoje realybėje, sugebate užmigti, girdint sprogstančių sviedinių garsus, tampate ne toks atsargus – dėl to dažnai kyla nelaimingų atsitikimų.
„Kai man sunku, galvoju apie vaikinus, kurie sėdi apkasuose purve ar sniege ir tikrai laukia mirties“
Pašaliniams žiūrovams, kuriems karas tapo kone serialu ir informaciniu adrenalinu, įveikti stresą padėjo mintis apie žmones, kurie šiuo metu yra kur kas sunkesnėmis ir pavojingesnėmis sąlygomis nei stebėtojai iš trečiųjų šalių. Anot Arūno, ta pati mintis suteikia jėgų kovojantiems žmonėms – nes visada atsiranda tokių, kuriems sunkiau. Ir tie, kurie, nepaisydami sunkumų, daro didvyriškus ir beviltiškus veiksmus.
„Kai man sunku, galvoju apie vyrukus, kurie sėdi apkasuose purve ar sniege ir tikrai laukia mirties. Ir tada visada tampa lengviau. Iškart. Jie neturi kitos išeities“, – sako Arūnas.
Ukrainos kariškiai nuolat treniruojasi su NATO instruktoriais, dažnai kyla klausimas: kas ką gali apmokyti šioje situacijoje? Ar teisinga teigti, kad tikros kovinės patirties turintis Ukrainos kariuomenės narys gali daug ko išmokyti savo kolegas iš Vakarų pasaulio? Arūno teigimu, tai kompleksinis klausimas. NATO šalių instruktoriai su tokiu priešu nėra kovoję, neturi atitinkamos patirties. Jie gali išmokyti naudotis naujausiomis technologijomis, bet ne taktika.
„Ukrainiečiai instruktoriai gali išmokyti NATO instruktorius, kaip mokyti ukrainiečių karius“, – tokią formulę mato Arūnas. Jo nuomone, lygiagrečiai su kariškių mokymu, daug ko išmokti turėtų ir Europos pareigūnai ir ištisos šalys. Įskaitant ir Lietuvą.
„Lietuvą vis dar saugo NATO 5 straipsnis, todėl manome, kad už mus viską nuspręs amerikiečiai. Dabar Lietuva turi laiko, per kurį dar galima pasiruošti, nes visko gali nutikti. Ukraina už šį laiką mums moka savo žmonių gyvybėmis. Jei išnaudosime šį laiką, mūsų žmonių mirs daug mažiau. Bet jei nepadarysime namų darbų, bus taip pat kaip Ukrainoje.“
