„Dūžta langai, laužiamos durys, dalyvauja policija, vyksta sulaikymai.“ Kas iš tiesų vyksta Serbijoje ()
Serbijos valdžia jau antrą savaitę iš eilės protestus Belgrade bando pavadinti bandymu įvykdyti perversmą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Faridas Isajevas, haqqin.az apžvalgininkas, rašo apie įvykius Serbijoje.
Serbijos valdžia jau antrą savaitę iš eilės protestus Belgrade bando pavadinti bandymu įvykdyti perversmą, kurio šaknys tariamai veda į užsienį. Maskva palaiko šią „Maidano“ įvykių versiją. Serbijos opozicija gal ir džiaugtųsi ką nors pakeisti, bet neturi tam jėgų.
Gruodžio 17 dieną šalyje vyko ir parlamento, ir vietos valdžios rinkimai. Liaudies asamblėjos rinkimus užtikrintai laimėjo prezidentui palankus blokas, paremtas Serbijos pažangos partija, surinkęs 48% balsų, o Serbijos socialistų partija, tradiciškai remianti valdančiąją partiją, surinko beveik septynis procentus. Opozicinis blokas „Serbija prieš smurtą“ turėjo tik 24% balsų. Atotrūkis toks didelis, kad opozicija net nebandė užginčyti Seimo rinkimų rezultatų. Vien dėl šios priežasties neverta kalbėti apie „Maidaną“: centrinė valdžia išlieka nesunaikinama.
Kitas dalykas – rinkimai į Belgrado miesto tarybą – miesto asamblėją. Čia skirtumas tarp provyriausybinių ir opozicinių jėgų yra labai mažas. Siekdamos neleisti opozicijai laimėti sostinėje, valdžia organizavo netikrų rinkėjų, atvežtų iš iš Bosnijos ir Hercegovinos, balsavimą. Tarptautiniai stebėtojai taip pat patvirtino rinkimų tvarkos pažeidimus ir tai suteikė galimybę pakovoti dėl perbalsavimo. Tuo tikslu aljansas „Serbija prieš smurtą“ telkia žmones prie Valstybinės rinkimų komisijos Belgrade sienų.
Protestai triukšmingi, bandoma užimti miesto susirinkimo pastatą, kuriame dirba rinkimų komisaras. Dūžt langai, laužiamos durys, dalyvauja policija, vyksta sulaikymai, bet sakyti, kad vyksta kažkas neįprasto, negalima. Belgrade buvo ir aršesnių susirėmimų. „Revoliucinis“ įspūdis susidaro dėl to, kad protestuotojai užtveria Kralja Milana gatvę sostinės centre, kur yra Asamblėja, o visai šalia yra prezidento rezidencija. Akivaizdu, kad Aleksandras Vučičius gauna velnių iš protestuotojų, kaltinančių jį balsų klastojimu.
Dabartiniai protestai ypatingi tuo, kad jie vyksta padidintos politinės poliarizacijos situacijoje, kuri Serbijoje jau buvo gana reikšminga. Opozicinių jėgų nusivylimas taip pat daro savo įtaką. Jie labai tikėjosi, kad jėgų sujungimas atneš sėkmę, tačiau rezultatas nuvylė.
Viena vertus, jaučiamas bejėgiškumas ir tai, kad neįmanoma pralaužti prezidento Vučičiaus ir jo šalininkų pastatytos sienos, kita vertus, norisi išbandyti papildomas spaudimo valdžiai formas.
Maskva negalėjo nepasinaudoti susidariusia situacija. Kaip teigė Serbijos prezidentas ir ministras pirmininkas, „Rusijos bendražygiai“ įspėjo juos apie artėjantį „Maidaną“, nurodydami, kad už bandymo įvykdyti perversmą stovi Vakarai. Nelabai aišku, kaip tai turėjo atrodyti techniškai, bet Belgradą ir Maskvą vienija neracionali Maidanofobija. Tiesa, tuo pat metu Aleksandras Vučičius, demonstruodamas ypatingus santykius su Rusija, nepavargsta pabrėžti, kad pasisako už tolesnę Europos integraciją. „Didžiosios Serbijos“ šalininkai gali jausti giminystę su „Didžiosios Rusijos“ šalininkais, tačiau jie vis tiek mato daugiau naudos iš europinių ryšių.
Vučičius kreipdamasis į žmones pažadėjo nubausti visus protesto riaušėse dalyvaujančius asmenis: „Kad ir kur jie pasislėptų, pasislėpti nepavyks. Negalite sunaikinti Serbijos valstybės dėl politinių užgaidų“. Bet ar jam pavyks palaužti sostinę? Kol kas atsakymo į šį klausimą nėra.
