Krymas: Rusija didina karinį kontigentą, Ukrainos kariškiai nepasiduoda, JAV vardina sankcijas (Video)  (0)

Kremliaus retorika nesikeičia – nors Vakarai grasina ekonominėmis sankcijomis, o nuo Rusijos nusisuko net sena partnerė Kinija, Rusija, atrodo, taip lengvai pasiduoti neketina.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2014-03-04 Krymas: Rusija didina karinį kontigentą, Ukrainos kariškiai nepasiduoda, JAV vardina sankcijas (Video)  (0)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Qinas Gangas sekmadienį paskelbė, jog Kinija yra labai susirūpinusi dėl Krymo padėties bei pareiškė, jog konfliktą spręsti reikia dialogu.

Pasak Q. Gango, Kinija gerbia valstybių teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę bei laikosi principo nesikišti į valstybių vidaus politiką.

„Mes smerkiame agresiją Ukrainoje ir toliau raginame visas puses nesutarimus spręsti taikiai, remiantis teisine sistema, apginti piliečių teises bei Ukrainos žmones“ – skelbiama išplatintame pareiškime.

Rusija padidino karių skaičių Kryme

Nežiūrint spaudimo, Ukrainos gynybos ministerijai vadovaujantis Igoris Teniuchas pareiškė, kad Rusija savo karinį kontingentą Kryme padidino iki 16 tūkst. karių. Apie tai jis pranešė TV kanalo „Inter“ eteryje.

„Apie 5,5 tūkst. spec. pajėgų kareivių perdislokuota iš Rusijos Federacijos į Ukrainą. Taip Rusijos kareivių kiekis padidintas iki 16 tūkst.“, - sakė I. Teniuchas.

Rusijos laivynas kelia ultimatumą Ukrainos kariams

Skelbiama, jog Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivynas Ukrainos kariškiams pirmadienį Kryme iškėlė ultimatumą. Jo įgyvendinimui Ukrainos pajėgos turėjo pusę paros.

Kaip remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis praneša „Interfax Ukraina“, ultimatumą oficialiai iškėlė Aleksandras Vitko, Juodosios jūros laivyno vadas.

„Jeigu iki 5 val. ryto rytoj (antradienį) jie nepasiduos, prasidės tikras šturmas prieš Ukrainos ginkluotasias pajėgas visame Kryme“, - teigia agentūros šaltinis.

Ultimatumas iškeltas po to, kai į prorusiškos Krymo valdžios pusę perėjęs Ukrainos laivyno vadas Denisas Berezovskis kreipėsi į laivyno karininkus su raginimu pasekti jo pėdomis ir liko nieko nepešęs. Ukrainos laivyno karininkai jo pasiūlymams dirbti už Rusijos laivyno lygio algas liko abejingi, o pranešimą apie D. Berezovskio nušalinimą sutiko plojimais ir Ukrainos himnu.

Kovo 3-iąją dieną vyko karininkų susirinkimas Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabe, kuriame savo nuomonę išsakė dabartinis karinių jūrų pajėgų vadas S. Gaidukas ir vadinamasia Krymo respublikos karinių jūrų pajėgų admirolas Denisas Berezovskis.

Karininkams buvo leista pasirinkti, kam tarnauti. Dauguma karininkų, suprasdami, kad vyksta Ukrainos okupacija, atmetė D. Berezovskio pasiūlymus ir kartu sugiedojo Ukrainos himną.

Po trumpo dabartiniam Karinių jūrų pajėgų vado S. Gaiduko kreipimosi į karininkus ir sugiedojus himną buvo išklausytos nuomonės: S. Gaidukas pareiškė, kad karininkai lieka ištikimi priesaikai Ukrainos žmonėms. S. Berezovskis jokių ultimatumų neišsakė, o gana aptakiai pasiūlė be atskiros „priesaikos Krymo tautai“ sutikti vykdyti jo įsakymus, rašyti atsistatydinimus jis nereikalavo. Pažadėjo „aukso kalnus“ ir atlyginimus prilygstančius Rusijos Federacijos karininkams.

Į tai atsakydami karininkai išsakė savo nuomonę, kad jeigu jis nori kurti Krymo jūrų laivyną, tai tegul tai daro už Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabo ribų. Taip pat jam uždavė klausimą, kokiu pagrindu Rusijos Federacijos kariai su ginklu rankose blokuoja ir užima Ukrainos karinius padalinius. D. Berezovskis atsakė, kad tai „Savigynos buriai“. Karininkai į tokį atsakymą jį „pasiuntė“, praneša censor.net.ua.

Karininkai atvirai nepalaikė jo siūlymo, o kartu su jais buvęs neprisistatęs karo Afganistane veteranas, vienas iš tų, kurie kūrė Ukrainos karinį jūrų laivyną ir jau tada susidūręs su Rusijos spaudimu, D. Berezovskį atvirai pavadino išdaviku ir nesilaikančiu karininko garbės kodekso.

Taip pat pranešama, kad po laivyno karininkų atsisakymo pereiti į D. Berezovskio pusę pradėta Ukrainos laivyno štabo blokada. Štabas, anot pranešimų, apsuptas Rusijos kariškių.

Tiesa, Rusijos atstovai neigia, jog toks ultimatumas buvo iškeltas.

Laukiama Rusijos provokacijų

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija (VRM) paskelbė, kad Rusijos kariai planuoja provokaciją. Žadama nužudyti tris ar keturis Rusijos karius. Tai pareiškė VRM viceministras Nokolajus Veličkovas, skelbia lenta.ru.

Pasak N. Veličkovo, tokiais veiksmais bus siekiama pateisinti didžiulių Rusijos karinių pajėgų įvedimą į Krymo autonominę respubliką.

Pranešama, jog rusų kariai masiškai atiminėja šaunamuosius ginklus ir radiotechniką iš pusiasalyje dislokuotų Ukrainos pajėgų. Baiminamasi, jog atimti ginklai bus perduoti kovingoms prorusiškų pažiūrų grupuotėms ir vietos kriminalinio pasaulio veikėjams, kurių užduotis – išprovokuoti išpuolį prieš Rusijos kariuomenę.

Anot ukrainiečių, po išpuolių provokatoriai paliks ginklus nusikaltimo vietoje, todėl pagal jų numerius bus lengva įrodyti, jog ginklai priklauso Ukrainos kariams. Tokiu būdu Rusija galės apkaltinti Ukrainą agresija ir pradėti atvirus karinius veiksmus.

Rusija gali veržtis į Ukrainą per sausumos sienas

Prie rytinių Ukrainos sienų sutelktos pajėgos ir technika liudija, kad Rusija gali veržtis į Ukrainą per sausumos sienas. 

Kaip skelbia UNIAN korespondentas, apie tai per trumpą spaudos konferenciją Kijeve šiandien pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Informacinės politikos departamento direktorius Evgenijus Perebyjnis. 

Jo teigimu, kovo 3 dienos duomenimis, Ukrainos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba skelbia, kad netoli Charkovo, Lugansko ir Donecko sričių sienų iš Rusijos teritorijos pusės toliau telkiamos pajėgos ir karinė technika. 

Kaip pažymėjo E. Perebyjnis, tuo pačiu metu generalinio Ukrainos konsulato Rostove prie Dono duomenimis, Rostovo srities gubernatorius davė nurodymą Kuibyševsko rajone įkurti lagerius ar vietas pabėgėliams iš Ukrainos. 

„Tokie Rusijos valdžios veiksmai gali liudyti rusų pusės pasirengimą galimam įsiveržimui į Ukrainos teritoriją per Ukrainos sausumos sienas“, - sakė E. Perebyjnis. 

Pranešama, jog į pasienį su Ukraina, netoli Charkovo, Lugansko ir Donecko sričių, Rusija pasiuntė penkis šarvuočius, du sunkvežimius „Ural“. Anot ukrainiečių, apribotas gyventojų judėjimas pasienio zonoje.

Ukrainos kariai laukia antrojo šturmo

Kaip skelbia naujienų agentūra UNIAN, informaciją, jog Ukrainos karinės pajėgos baiminasi antrojo bandymo šturmuoti šalies karinio jūrų laivyno štabą, spaudos konferencijos metu suteikė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos informacijos politikos departamento vadovas Jevgenijus Perebeinosas.

Anot pareigūno, pirmadienį jau kartą bandyta užimti Ukrainos laivyno štabą, to ėmėsi neįvardyti ginkluoti asmenys. Esą pareigūnai turi informacijos, jog šturmą ketinama rengti ir antrą kartą.

J. Perebeinosas teigia, jog specialusis Rusijos karinis dalinys ir toliau bando užimti karinius ir pasienio objektus Kryme, Ukrainos kariams teikiami ultimatumai pasiduoti savo noru.

Be to, operatyviniai Rusijos Federalinės saugumo tarnybos darbuotojai, vilkintys civiliais drabužiais, aktyviai bando į savo pusę patraukti užgrobtų valstybinės reikšmės objektų personalą, griežtai reikalauja suteikti asmeninius operatyvinių Ukrainos darbuotojų duomenis, teikia pasiūlymus bendradarbiauti, kurios lydi grasinimai esą, jeigu nesutiks su siūlymais, Kryme pasilikti jie nebegalėsią, juos taip pat bandoma papirkti.

Tačiau Ukrainos kariškiai ir toliau atlieka savo funkcijas, pasieniečiai dirba savo darbą, nors jiems trukdo ryšio trikdžiai.

Anot J.Perebeinoso, ir toliau renkama informacija, situacija kontroliuojama.

V. Janukovyčius prašo V. Putino griebtis ginklo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš nuo pareigų nušalinto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus gavo raštišką prašymą panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas apsaugant Ukrainos gyventojus, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Tokią informaciją suteikė Rusijos atstovas prie Jungtinių Tautų organizacijos Vitalijus Čiurkinas, skelbia „RIA Novosti“.

„Šiandien esu įgaliotas pranešti žinią. Rusijos prezidentas gavo dar vieną Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus kreipimąsi. Cituoju: Ukrainos prezidento pareiškimas. Kaip teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas pareiškiu – įvykiai Maidane bei neteisėtas valdžios užgrobimas Kijeve Ukrainą atvedė prie pilietinio karo slenksčio. Šalyje viešpatauja chaosas ir anarchija. Gyvenimui ir saugumui žmonių, ypač gyvenančių pietryčių Ukrainoje ir Kryme, iškilo pavojus. Vakarų šalims dalyvaujant, ten klesti atviras teroras ir prievarta. Žmonės persekiojami dėl politinių įsitikinimų ir kalbos“, - pareiškė V. Čiurkinas.

„Todėl kreipiuosi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir prašau panaudoti ginkluotąsias Rusijos pajėgas atkuriant teisėtumą, taiką, tvarką, stabilumą, Ukrainos gyventojų saugumą. Pasirašo – Viktoras Janukovyčius, 2014 metų kovo 1-oji diena“,- buvusio Ukrainos prezidento kreipimąsi cituoja V. Čiurkinas.
Vėliau Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Saugumo Tarybos nariams parodė ir originalaus V. Janukovyčiaus laiško V. Putinui kopiją.

JAV nebelaukia Europos – ruošia sankcijas Rusijai

JAV pasirengusios įšaldyti Rusijos valstybinių institucijų ir investuotojų lėšas bei pritaikyti kelionių ribojimus asmenims, prisidėjusiems prie įvykių Rusijoje, skelbia „The Guardian“.

„Tikimybė, jog JAV Rusijai pritaikys griežtas sankcijas, labai didelė“, - tokią mintį per spaudos konferenciją išsakė JAV valstybės departamento atstovė spaudai Jen Psaki.

„Jeigu jie ir toliau nekeis krypties, kuria juda dabar, mes taip pat neketiname sustoti ir imsimės priemonių. Šiuo metu ne tik svarstome galimybę pritaikyti sankcijas, mes jau dabar rengiame galimus variantus. Šiandien esame dar labiau pasirengę tokiam žingsniui nei vakar“, - pareiškė JAV valstybės departamento atstovė spaudai.

JAV Senato komiteto Europos klausimams pirmininkas Chrisas Murphy pranešė, jog komitetas svarsto galimybę įvesti sankcijas Rusijos bankams, įšaldyti šalies valstybinių institucijų ir investuotojų lėšas, apriboti keliones asmenims, susijusiems su situacija Ukrainoje.

Politikas taip pat sakė, jog savarankiškos JAV sankcijos Rusijai bus neveiksmingos tik tuo atveju, jeigu jų nepalaikys atitinkami Europos sprendimai.

JAV planuoja izoliuoti Rusiją

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos planuoja įvairias ekonomines ir diplomatines sankcijas, kad „izoliuotų“ Rusiją, jeigu Maskva nenutrauks savo invazijos į Ukrainą.

„Rusija yra klaidingoje istorijos pusėje“, – pareiškė JAV lyderis, sakydamas, jog beveik visas pasaulis laiko Maskvos sprendimą pasiųsti karius į Krymą tarptautinės teisės pažeidimu.

Likus parai iki JAV valstybės sekretoriaus Johnas Kerry atvykimo į Kijevą, kuri jis sieks pademonstruoti, kad Vašingtonas palaiko Ukrainos teisę pačiai rinktis savo ateitį, Jungtinės Valstijos išsamiau paaiškino, kokią „kainą“ Rusijai gali tekti sumokėti už savo veiksmus.

Vašingtonas pažymėjo, jog staigus rublio kurso kritimas yra įrodymas, jog Rusija jau dabar brangiai moka už savo intervenciją į Krymą, o B.Obama paprašė Kongreso laikyti debatus dėl ekonominės pagalbos paketo Ukrainai savo darbotvarkės prioritetu.

„Rusija negali nebaudžiamai siųsti savo karių ir pažeisti esminių principų, kurie pripažįstami visame pasaulyje, – sakė B.Obama. – Rusams taip pat nurodome, jog jeigu jie iš tikrųjų tęs dabartinę trajektoriją, kurioje yra dabar, mes nagrinėjame ištisą virtinę žingsnių – ekonominių, diplomatinių – kurie izoliuos Rusiją.“
B.Obama sakė, kad po pokalbių telefonu su Europos lyderiais yra įsitikinęs, jog pasaulis „daugmaž vieningai“ laikosi nuomonės, kad Rusija pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą ir tarptautinę teisę.

Valstybės departamento atstovė Jennifer Psaki (Dženifer Psaki) sakė, kad Vašingtonas pasiruošęs „judėti į priekį“ sankcijų Rusijai klausimu ir kad JAV raginimai imtis veiksmų jau duoda vaisių.

„Jeigu pažvelgtumėte į staigų Rusijos rublio nuosmukį, jeigu šiandien pažvelgtumėte į Rusijos vertybinių popierių biržą – tai tėra du pavyzdžiai“, – sakė ji.

J.Psaki pažymėjo, kad kol kas nenustatyti jokie terminai, kada Jungtinės Valstijos galėtų paskelbti sankcijas.

„Žvelgiame į platų pasirinkimų ratą – ar (sankcijų taikiniai) būtų asmenys, ar institucijos, ar pareigūnai; visa tai yra svarstoma“, – aiškino atstovė.

Tarp galimų priemonių minimos galimybės uždrausti išduoti vizas Rusijos politinio ir finansų elito nariams arba įšaldyti jų turtą. Taip pat gali būti imtasi priemonių prieš kai kurias Rusijos finansų institucijas.

B.Obama užsiminė, kad Jungtinės Valstijos ir jų partneriai gali boikotuoti Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą, kurį planuota surengti birželį Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje. Tos šalys jau sustabdė pasiruošimus susitikimui.

Rusija nesiekia grąžinti į valdžią V. Janukovyčiaus

Rusija abejoja, ar nuverstas Ukrainos prezidentas kada nors galės grįžti į valdžią, tačiau laiko jį teisėtu valstybės vadovu, antradienį pareiškė Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas.

„Mūsų uždavinys - ne grąžinti V. Janukovyčių į Valdžią. Suprantame, kad į valdžią jis negrįš ir nebevadovaus valstybei, nors manome, kad šiuo metu jis yra teisėtas Ukrainos prezidentas“, - V.Čiurkinas sakė per JT Saugumo Tarybos posėdį.

Aiškėja, kokių sankcijų prieš Rusiją gali imtis ES

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį vykstančiose derybose bando išspręsti nesutarimus dėl krizės Ukrainoje, buvusioms sovietinio bloko šalims reikalaujant imtis sankcijų prieš Rusiją, galimai įvedant ginklų embargą šiai šaliai, o kitoms pasisakant už švelnesnį diplomatinį problemos sprendimo būdą.

Aptarinėjamame pareiškimo projekte, su kurio kopija susipažino naujienų agentūra AFP, reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant atitrauktų savo ginkluotąsias pajėgas“ atgal į savo bazes Kryme, kaip to reikalauja tarptautinės sutartys.

Pareiškime raginama krizę spręsti taikiomis priemonėmis, tačiau perspėjama, kad neradus „sutartinio sprendimo“, Bendrijos 28 šalys svarstys „tikslines priemones, tarp jų ir ginklų embargą“.

Pastarieji žodžiai buvo parašyti skliausteliuose, tai reiškia, kad ministrai už uždarų durų vykstančiame pasitarime gali nuspręsti juos pakeisti arba visai juos išbraukti iš pareiškimo.

Karingai nusiteikę buvusio sovietinio bloko šalių ministrai, tarp jų Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos diplomatijos vadovai, derybas pradėjo reikalaudami imtis sankcijų prieš Rusiją, tokių kaip draudimas išduoti vizas arba lėšų įšaldymas.

„Kai kam Rusijoje vis dar daro įspūdį jos karinė galia, – sakė taip pat griežtos pozicijos besilaikantis Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas). – Ne taip reikia ieškoti draugų Europoje, pasaulyje“.

Kiti buvo linkę laikytis švelnesnio požiūrio, kaip sunkiasvorės Vokietija ir Prancūzija. „Turime pakeisti konfrontaciją į dialogą“, – pasakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia.

Su juo sutiko kolega olandas Fransas Timmermansas: „šaltąjį karą mes jau palikome užpakalyje, nėra reikalo jį vėl įkurti“.

Vis dėlto, ir jis, ir Didžiosios Britanijos Europos reikalų ministras Davidas Lidingtonas pažymėjo, kad sankcijų nereikėtų atmesti ilgainiui, jeigu Rusija nepakeis kurso.

Dabartinis ES ministrų pasitarimas yra jau antras skubus renginys per mažiau kaip dvi savaites; dar kalbama apie neeilinį ES vadovų susitikimą šią savaitę, gal būt ketvirtadienį.

Pasak vieno ES diplomatų, viršūnių susitikimas būsiąs tik tuomet, jei ministrai sutars dėl bendro ir esminio požiūrio į padėtį.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(12)
(0)
(0)

Komentarai (0)