JAV kariniai palydovai šnipinėjo Rusijos karius, kurie praėjusį mėnesį telkėsi stebėtinai arti Krymo. Tačiau žvalgybos analitikai vis tiek buvo užklupti netikėtai, kai rusai pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Kodėl? „The Wall Street Journal“ šaltiniai teigia, kad rusai galėjo būti išmokyti, kaip nuslėpti svarbią informaciją nuo amerikiečių žvalgybos sistemų, o JAV prioritetas buvo karas su terorizmu, tad Rusijos grėsmė buvo pamiršta.

JAV žvalgyba praėjusį mėnesį susilaukė milžiniškos kritikos lavinos, kai nesugebėjo įspėti, jog rusai ketina įsiveržti į Krymą. Žvalgybos analitikai aiškinasi, kad nors rusų kariuomenė ir prezidentas Vladimiras Putinas buvo šnipinėjami, nebuvo nugirsta jokio aukšto Rusijos pareigūno įsakymo dėl karinių veiksmų Ukrainoje, kariuomenės vadai ir kariai tarpusavyje irgi neaptarinėjo būsimų planų, rašo „The Wall Street Journal“.

Dar iki invazijos JAV Atstovų rūmų žvalgybos komitetas nurodė pradėti tyrimą, kaip buvo atlikta potencialių Rusijos veiksmų analizė. Jos išvadose teigta, kad Maskva nedrįs pradėti karinio konflikto, o Rusijos karių sutelkimas prie Ukrainos yra tik Vladimiro Putino blefas. Nacionalinės žvalgybos direktoriaus tarnybos ataskaita Kongrese buvo perskaityta ketvirtadienį, kai V.Putinas įsakė pradėti karines pratybas, o rusų kariniai laivai priartėjo prie jūrų uosto Sevastopolyje. Penktadienio rytą jau tapo akivaizdu, kad žvalgybos ataskaita buvo trumparegiška.

JAV Atstovų rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Mike'as Rogersas „The Daily Beast“ sakė, kad ataskaitą išklausę politikai dabar yra įsiutę: „Jiems buvo pasakyta, kad nieko nevyks, o po 24 valandų Rusijos kariai pradėjo užiminėti Krymą.“

Pats ataskaitos klausyme nedalyvavęs M.Rogersas sakė, kad jis trečiadienio vakarą savo akimis matė pirminius žvalgybos agentūrų pranešimus, kad „yra ženklų, jog kažkas vyksta“. Jis taip pat pareiškė, kad Nacionalinės žvalgybos direktoriaus tarnybos ataskaita pateikė skirtingas įžvalgas nei kitos žvalgybos agentūros – viena jų buvo įspėjusi, kad Rusija į Krymą neabejotinai ketina siųsti daugiau karių. 

M.Rogersas susilaikė nuo tarnybos pasmerkimo ir to nepavadino „žvalgybos klaida“. „Žmonės privalo priimti sprendimus remdamiesi gauta žvalgybos informacija. Viena grupė analitikų priėjo vieną išvadą, kita grupė buvo šiek tiek atsargesnė su žodžiais“, – sakė jis.

Praėjusiais metais JAV įsiutino visą pasaulį, kai paaiškėjo, kad jos žvalgyba pasiklauso net ir sąjungininkų pokalbių. Pasaulinė šnipinėjimo sistema yra vienas svarbiausių JAV žvalgybos agentūrų įrankių – ji žvalgams suteikia ir išankstinės informacijos, ir padeda surinkti įrodymų. Tačiau Krymo atveju panašu, kad rusai sugebėjo išvengti slapto JAV pasiklausymo.

„Nors ir buvo įspėjimų, neturėjome informacijos, kuri leistų mums pasakyti, kas iš tikrųjų vyksta“, – „The Wall Street Journal“ sakė aukštas JAV pareigūnas.

Tam, kad ateityje išvengtų tokių klaidų, JAV šnipinėjimo agentūros ir kariuomenė skuba išplėsti palydovinę sistemą, kuri leistų geriau surinkti žvalgybinę informaciją iš Rusijos, Ukrainos ir Baltijos šalių. JAV pareigūnai tikisi, kad personalo ir finansinių išteklių augimas padės geriau fiksuoti Rusijos kariuomenės veiksmus ir įspėti JAV valdžią apie V. Putino planus dar prieš pradedant juos jam įgyvendinti.

Tačiau Rusija toliau telkia savo kariuomenę šalia rytinės Ukrainos sienos, ir JAV žvalgyba baiminasi, kad Rusijos vadovai gali ir toliau sėkmingai užmaskuoti savo planus.

Likus keliems mėnesiams iki Krymo okupacijos, JAV žvalgybos agentūros įspėjo Baltuosius Rūmus, kad V.Putinas gali žengti žingsnį dėl Krymo užėmimo. Tačiau JAV dėmesys nukrypo į Rusijoje besitelkiančius karius, ir žvalgyba apleido rusų pajėgas, kurios jau buvo Kryme. Kai JAV žvalgyba suprato padariusi klaidą, jau buvo vėlu – Kryme jau siautėjo rusų kariai.

JAV Kongresas pasipiktino, kad žvalgyba neįspėjo apie Rusijos planus ir nurodė dėl to pradėti tyrimą.

Dalis Baracko Obamos administracijos, kariuomenės ir žvalgybos agentūrų atstovų teigia, kad net jei JAV valdžia ir būtų buvusi įspėta, ji tikriausiai nebūtų elgusis kitaip nei dabar. Net jeigu ir būtų buvę žinoma apie V.Putino planus, B.Obamos administracija galvojo, kad jie turėtų labai mažai galių sustabdyti rusus. Likus trim dienoms iki rusų operacijos Kryme pradžios, JAV šnipinėjimo vadovai B.Obamą įspėjo, kad Rusija gali pusiasalį užimti taip greitai, kad Vašingtonas apie tai sužinotų tik po visko.

Dalis JAV kariuomenės ir žvalgybos pareigūnų teigia, kad Rusijos karo planuotojai galėjo pasinaudoti turimomis žiniomis apie įprastą JAV šnipinėjimo praktiką, ir pakeisti savo komunikacijos metodus prieš planuojamą invaziją. Tačiau JAV pareigūnai neapibrėžia, kaip būtent Rusija galėjo nuslėpti savo karinius planus nuo JAV pasiklausymo įrangos, kuri fiksuoja skaitmenines ir elektronines komunikacijos sistemas.

Nuo Šaltojo karo pabaigos JAV žvalgybos palydovai ir kitos šnipinėjimo priemonės vis mažiau dėmesio skyrė Rusijai, ir vis daugiau – kovai su terorizmu Vidurio ir Rytų Azijoje.

„Apie tokius dalykus jauni karininkai skaitys savo vadovėliuose“, – sakė vienas aukštas JAV pareigūnas.

Įvykių eiga

Dar gruodį JAV žvalgybos analitikai ir diplomatai gavo įspėjimus, kad V.Putinas nusižiūrėjo Krymą. Masiniai protestai prieš prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių kėlė nerimą Kremliui. Analitikai ir diplomatai tuomet perspėjo, kad Maskva gali imtis priemonių tam, kad užsitikrintų savo interesus Kryme, jeigu situacija Kijeve pablogėtų.

JAV kariuomenė paprašė Pentagono sustiprinti savo žvalgybą regione. Palydovo darytos nuotraukos rodė Rusijos kariuomenės judėjimą savo bazėse Kryme, tačiau JAV pareigūnai jį apibūdino kaip įprastą.

Žvelgdami atgal dabar kai kurie amerikiečių pareigūnai įtaria, kad Rusija savo labai gerai apmokytus karius į Krymą galėjo gabenti mažomis grupelėmis, į kurias JAV žvalgyba tiesiog nekreipė dėmesio.

Vasario mėnesį JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas į Krymą nusiuntė grupę ambasados darbuotojų. Jų parsivežta informacija apie situaciją pusiasalyje buvo aptaki, tačiau sukėlė nerimą tarp diplomatų.

Žmogaus teisių aktyvistai, totorių bendruomenės nariai ir kiti vietos šaltiniai įspėjo JAV atstovus, kad Kryme formuojamos naujos politinės grupės, kurios yra aiškiai nusiteikusios prieš Kijevą. Tačiau net ir tokios užuominos nesukėlė įtarimų, kad Rusija planuoja karinę invaziją.

Lūžio taškas buvo tada, kai vasario 18 dieną Kijeve susirėmė protestuotojai ir milicija. Tuomet JAV pradėjo analizuoti, ar pokyčiai Ukrainos valdžioje paskatintų Rusiją pradėti karinį konfliktą.

JAV įtarimai dar labiau sustiprėjo vasario 25 dieną, likus keturiom dienoms iki karinės invazijos Kryme. Rusijos gynybos ministras Maskvoje pasikvietė JAV karinį atašė ir jį informavo apie karinių pratybų šalia Ukrainos ir Krymo planus.

Tuomet JAV sunerimo, kad pratybos yra tik priedanga sutelkti savo karius prie Ukrainos – tokia taktika Maskva pasinaudojo ir 2008 metais prieš pat įsiverždama į Gruziją. JAV valdžiai buvo pateikta ataskaita, kurioje žodis „pratybos“ buvo rašomas kabutėse – atspindint analitikų abejones. Palydovo nuotraukos rodė, kad Rusija į Ukrainos pasienį siunčia karius.

JAV kariuomenė padidino dėmesį Ukrainai ir Rusijai, tačiau vis tiek daugiausiai JAV palydovai fotografavo Afganistaną, Šiaurės Korėją, Iraną ir kitus karštus taškus.

Vasario 26 dieną Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis ir kiti žvalgybos vadovai B.Obamai ir politikams pažymėjo, kad Krymui reikia skirti daugiau dėmesio. Jų teigimu, panašu, kad Rusijos kariuomenė rengėsi galimai operacijai pusiasalyje. JAV prezidentas buvo įspėtas, kad kariniai veiksmai gali prasidėti be jokio perspėjimo.

Tačiau JAV žvalgyba neturėjo jokių aiškių įrodymų. V.Putinas ir kiti Rusijos politikai bei kariuomenės atstovai apie savo planus nieko neišsidavė pokalbiuose, kuriuos JAV žvalgams pavyko pasiklausyti.

Nėra aišku, ar rusai tyčia vengė kalbėti apie invaziją, ar jie paprasčiausiai rado būdą ją aptarti išvengiant JAV pasiklausymo. Dar vienas paaiškinimas: V.Putinas tik paskutinę akimirką apsisprendė užimti Krymą ir apie tai informavo tik tuos, kurie turėjo įgyvendinti jo planus. Kai kurie JAV ir Didžiosios Britanijos pareigūnau mano, kad Rusijos planas Krymui buvo jau seniai parengtas, todėl nereikėjo jo ir aptarinėti.

Vasario 27 dieną G.Pyattas nusiuntė skubią žinutę Vašingtonui. Jis nusiuntė ir nuotrauką, kurioje – Rusijos vėliava ant Krymo parlamento pastato.

JAV pareigūnai sako, kad Kryme nebuvo nė vieno amerikiečio, kuris galėtų patikrinti pranešimus apie Rusijos kariuomenės judėjimą. JAV pusiasalyje neturėjo ir bepiločių lėktuvų, kurie galėtų surinkti tokią informaciją. Dėl to amerikiečiai turėjo daugiausiai pasikliauti palydovų darytomis nuotraukomis ir iš socialinių tinklų analizės gauta informacija.

Daugelis žvalgybos analitikų manė, kad jeigu V.Putinas pradės puolimą, jis pasinaudos pasienyje sutelktais kariais, kurie neva dalyvauja pratybose. Dabar jie pripažįsta, kad nebuvo įvertintos rusų pajėgos, jau esančios Kryme.

Vienas žvalgybos pareigūnas sakė, kad JAV informaciją apie tai, kad rusai kariniu keliu bando užimti pusiasalį, gavo vasario 27 naktį. Kitą rytą, kai uniformuoti ginkluoti vyrai pradėjo užiminėti Ukrainos karinius objektus, JAV žvalgyba politikams pranešė, kad tai daro rusų kariai, nors jų uniformos ir buvo nepažymėtos.

Tačiau net ir tada žvalgyba negalėjo B.Obamai pateikti neginčijamų įrodymų, kad Rusija užiminėja Krymą jėga, nes trūko tvirtų įrodymų.

Vasario 28 dieną B. Obama įspėjo V.Putiną, kad nepažeistų Ukrainos suverenumo. Tačiau pusiasalis jau buvo kontroliuojamas Rusijos.

Pentagonas sako, kad daugiausiai realaus laiko žvalgybinės informacijos ateina iš pranešimų vietoje, kuriuos perduoda JAV ambasada Kijeve. Gynybos atašė ir kiti ambasados darbuotojai telefonu kalbasi su Ukrainos sienos apsaugos tarnyba ir laivynu. Kai kurie jų šaltiniai teigė, kad jie degina dokumentus ir pranešinėjo apie Rusijos pajėgų judėjimą.

JAV pareigūnai taip pat kalbėjosi telefonu su savo bendradarbiais Rusijoje. Nieko stebėtino, kad jie pateikė labai mažai informacijos apie rusų veiksmus Ukrainoje. Kai kurie iš jų sakė net buvę patys nustebę. „Tai buvo klasikinė maskirova“, – sakė vienas aukštas JAV pareigūnas, pavartodamas rusišką žodį, kuris reiškia priedangą, maskuotę. Šnipai šį žodį naudoja kalbėdami apie Maskvos sugebėjimą gudriai užmaskuoti savo veiksmus.

Komentarai (1)