Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rikiuojantis savo armijas pasienyje su Ukraina, akis nukreipė ne tik į buvusią SSRS teritoriją. Jam rūpi Ukrainos rytuose sutelkta šalies karo pramonė, rašo „Bloomberg“.

Tose Ukrainos srityse, kur vis kruvinesniuose mūšiuose susiduria separatistai ir šalies vienybės šalininkai, stovi per 50 gamyklų, kurios, pagal prieš du dešimtmečius pasirašytas prekybos sutartis, aprūpina Rusijos armiją lėktuvnešiais, sraigtasparnių varikliais ir kita karine technika.

„Žvelgiant iš karinės ir ekonominės perspektyvos, Rusijai būtų labai naudinga paimti Ukrainos rytinius ir pietinius regionus, – sako žurnalo “Moscow Defense Brief„ vyriausiasis redaktorius Michailas Barabanovas. – Rusija kontroliuotų labai svarbias ir vertingas gynybos bendroves bei gamyklas.“

Pernai gruodį Rusijos vyriausybė pasirašė 15 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimą su nušalintuoju Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuriame numatytas prekybos paktas numatė dar glaudžiau susieti šių šalių karo pramones.

Daugiau nei pusė Rusijos branduolinio arsenalo yra pagaminta Ukrainoje arba aprūpinta ukrainietiškomis navigacijos sistemomis, teigia analitikai.

Strateginė šerdis

Aštuoniose Ukrainos srityse stovinčios gamyklos sudaro šios pramonės šerdį, kasmet generuojančią 1,3 mlrd. JAV dolerių pajamų iš eksporto.

Be lėktuvų „Antonov“, sraigtasparnių Mi-8/17 ir Mi-26 variklių jos gamina įrangą „Albatros“ ir aptarnauja balistines raketas.

„Tikimės, kad padėtis nepaaštrės taip, kad visiškai nutrūks bendradarbiavimas, – balandžio 28 dieną Petrozavodske sakė V.Putinas. – Bet kuriuo atveju, mes stengiamės, kad galėtume pakeisti importuojamas dalis.“

Ukrainai, kurios iždą išgrobstė V.Janukovyčiaus režimas, o nuo bankroto gali apsaugoti tik Tarptautinio Valiutos Fondo pažadėta 17 mlrd. dolerių paskola, pajamos iš karo pramonės produkcijos reikalingos kaip niekad anksčiau.

Tokios valstybinės įmonės kaip karinių sraigtasparnių variklius gaminanti „Motor Sich“, turbinas tiekianti „Zorya Mashrpoekt“ ir balistines raketas aptarnaujanti „Yuzhmash“ yra įsikūrusios „karštuosiuose“ Ukrainos taškuose.

Brangi invazija

Nors JAV ir ES sankcijos bei milžiniški invazijai reikalingi ištekliai galėtų atgrasyti Maskvą nuo rytų Ukrainos aneksijos, didžiausia rizika – prarasti Ukrainos karo pramonės produkciją.

Rusija gal ir išgyventų be ukrainietiško sūrio, saldumynų ar traukinių vagonų – visa tai Maskva buvo uždraudusi įvežti per daugybę prekybos kartų, tačiau ginkluotė yra visai kitas reikalas.

Rusijai būtų sunku išsiversti be 400 ukrainietiškų variklių, kuriuos kasmet importuoja savo kariniams sraigtasparniams, arba be tarpžemyninių balistinių raketų aptarnavimo paslaugų, kurias perka iš Ukrainos.

Ginklų sistemos

Jei sustotų prekyba, „kai kurioms ginkluotės sistemoms iškiltų labai rimtų problemų“, sako Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) mokslininkas Siemonas Wezemanas. Naujų sraigtasparnių gamyba Rusijoje sustabdyta iki maždaug 2020-ųjų, kol milijonai rublių leidžiami moderniuzojant rusiškas gamyklas, teigia M.Barabanovas.

SIPRI duomenimis, 2009-2013 metais Ukraina buvo aštunta didžiausia ginklų tiekėja pasaulyje. O Rusija buvo ketvirtoji didžiausia ukrainietiškos karo pramonės produkcijos pirkėja, po Kinijos, Etiopijos ir Pakistano.

Geležiniai prekybos ryšiai tarp šių šalių, užmegzti 1993-aisiais pasirašyta sutartimi, greičiausiai nenutrūktų, net jei Kijevą ir Maskvą išskirtų politinė nesantaika.

Jei būtų nutraukta per 20 pasirašytų prekybos kontraktų, Ukraina netektų mažiausiai 600 mln. JAV dolerių per metus pajamų, o Rusija turėtų savo karinį biudžetą padidinti bent 2 mlrd. dolerių per metus, kad rastų alternatyvių tiekėjų.

Alternatyvų paieškos

Jurijus Tereščenka, vadovaujantis valstybinei bendrovei „UkrOboronProm“, kuri vienija didžiąją dalį Ukrainos karo pramonės, jau nagrinėja juodžiausius galimus scenarijus, galvodamas, kaip rasti alternatyvių rinkų arba pritaikyti kai kuriuos produktus vidinei rinkai, kad pajamų srautas nenutrūktų.

Prekybos su Rusija moratoriumas „yra atsakingas sprendimas, esant dabartinei padėčiai dvišaliuose santykiuose“, sako jis: „Mes suprantame, kad kai kurios bendrovės gali sulaukti neigiamų pasekmių dėl sustojusio bendradarbiavimo su Rusija.“

Ukraina šiuo metu svarsto, kaip karo pramonės eksportą perkelti dar toliau į rytus, balandžio 30 dieną sakė šalies vicepremjeras Vitalijus Jarema.

Naujų klientų turėtų rasti tokios bendrovės kaip „Motor Sich“, kuri šiemet yra įsipareigojusi pagaminti tūkstantį sraigtasparnių variklių, iš kurių 400 skirta Rusijai. „Yuzhmash“ per metus uždirba 10 mln. dolerių aptarnaudama Rusijos SS-19 raketų sistemą.

Branduolinės galvutės

Net 80 proc. Rusijos branduolinių galvučių yra įrengtos Ukrainoje suprojektuotose arba pagamintose raketose, sako lenkų žurnalo „Raport“ redaktorius Wojciechas Luczakas.

Vis dėlto V.Putinas dar gali taikiai užbaigti krizę ir neleisti sutrikdyti karinės produkcijos tiekimo, mano analitikai Igoris Sutiaginas ir Michaelas Clarke'as, parengę ataskaitą britų RUSI institutui.

Pasak jų, invazija „būtų XIX a. stiliaus požiūris į XXI a. santykius“. Ir vis dėlto „dabartinėmis aplinkybėmis net ir to negalima atmesti“.

Komentarai (6)