Atsargos majoras: Vladimiras Putinas teisus – Vilnių jis gali užimti per kelias valandas

Niekas ir nekalba apie konfliktą kokį kai Lietuva prieš Rusiją. Kalba eina sąjunga prieš Rusija ir mūsų rolė būtų išlaikyti frontą savaitę, kitą kol Nato galės pradėti atsakomuosius smūgius. Nors logiškiau žinoma, būtų pamiršti tą statišką gynyba ir Lietuvos kariuomenei koncentruotis ne ties Lietuvos gynyba, bet Baltijos šalių gynybos konsolidacija. Koncentruotis ties kokia Ryga, kad būtų galima trijų šalių pajėgomis sukurti efektyvią gynybą ir neprarasti savo kariuomenių, nes ne Rusų įžengimas ir okupacija kare padarys daugiau nuostolių, bet mūsų pajėgų praradimas. Kitas aspektas kurį pakartosiu yra Lietuvos karinių pajėgų atsakomybės praplėtimas. Brandi šalis turi rūpintis ne tik savo, bet ir visos Europos gerove, nes grėsmė vienai Nato šaliai yra grėsmė visai sąjungai. Savos ginkluotės turėjimas, t.y. netgi flotilės turėjimas su vienu lėktuvnešiu ir eskortu yra visai realus jeigu Lietuva taps militarizuota. Per porą metų mes patys galėtume turėti Mistral klasės puolamuosius laivus bei lėktuvnešius galios projektavimui. Pavyzdžiui, Essex-klasės lėktuvnėšis atseitų mums 2.5 milijardų litų. Žinoma, ekonomiškų F-16 iš lėktuvnešių nepaleisi todėl reikėtų kitokių arba dar didesnių investicijų tačiau faktas išlieka, kad netgi Lietuva per dešimtmečius gali įsigyti tiek karinės technikos, kad mes taptume visiškai savarankiški pilnai projektuoti savo kariuomenės jėga nors ir kokiame ir Madagaskare. Nors čia dar klausimas ar mūsų uostai pakankamai tam gilūs, kad tokio kalibro techniką palaikytų... Mobili, gerai motyvuota bei ginkluota kariuomenė yra daug naudingesnė alijansui nei statinė. Su galimybe projektuoti savo karinę jėga padarysime daug daugiau darbo nei jeigu koncentruosimės ties statine gynyba. Žinoma, technikos prisipirksime daug ir būsime sunkus riešutas kažkam pralaužti tačiau naudos alijansui iš to bus mažai. Nebe šaltasis karas dabar, kad visas frontas būtų sukoncentruotas ties Europa ir konfliktai šandiena vyksta visame pasaulyje. Galų gale, aš sakau kas gali būti. Su realiu biudžeto praplėtimu iki lygio kuriuo ginkluojasi didžiosios pasaulio šalys mūsų kariuomenė per dešimtmetį, kitą pilnai gali pasiekti tokius lygius, kad savo karinė aviaciją skaičiuosime šimtais, pėstininkai bus mechanizuoti ir saugiai paslėpti po SAM skydais, o mūsų atakos bus paremtos tankų batalionų judėjimais bei sraigtasparnių priedangomis. Čia tiek mes realiai galime pasiekti davus mūsų kariuomenei antra ar trečia tiek kiek ji gauna dabar vien naujos technikos įsigijimui. Aš pats netikiu, kad mūsų prioritetas turėtų būti karyba. Manau užtektų ir ramiai tuos 2% BVP užkelti ir mūsų kariuomenė tada turės finansavimą su kuriuo bus įmanoma išgyventi, o kai tuo tarpu valstybei mano manymu reikėtų fokusuotis ties strateginiais projektais tokiais kaip naujoji atominė jėgainė, via Baltica kelias ar elementarus skolos grąžinimas tam, kad valstybės biudžetas nebūtų švaistomas skolos kontrolei. P.s: patys pažiūrėkite kiek mes esame priversti mokėti savo skolų kontroliavimui ir kiek mes išleidžiame kariuomenei... Vien gyvenimas be skolų mums suteiktu tokias pajamas, kad mes galėtume pasiekti viską ką aš čia sakiau karyboje jeigu tie pinigai tik būtų atlaisvinti ir nukreipti į karybą...

Žemėlapis nurodo mums teikiamų dujų kainą. Iš jo galime pamatyti, kad mums dujos brangiausios. Ir nereikia suasmeninti. Rusai Lietuviams nejaučia specialios agresijos. Su Latviais ir Estais jie taip pat pykstasi, tačiau jų situacija geresnė. Ta kaina yra akivaizdus nuostolis mūsų politikos. Manau, kad mums būtų jau pats metas skaičiuoti ką mūsų užsienio politika pasiekė per tiek laiko ir ką reikia tobulinti, o ne toliau erzinti savo kaimynus. Čia yra parodoma, kaip diplomatija ir abipusis kooperavimas gali finansiškai atsipirkti: http://www.rferl.org/content/russian-ga ... 42003.html Gal būt protingi čia rėkauti apie kažkokią rezistencija Rusijai, bet mūsų akibrokštai Rusijai ir palyginus su vidutine dujų kaina Europai mums kainuoja kažkur 1 milijardą dolerių per metus. Už tokius pinigus Lietuva ne tik, kad lėktuvnėšį galėtų įsigyti, bet ir vietoje jo savo strateginius projektus pradėti vykdyti. Nebebūtų projektai tipiškai paskadinti dėl finansavimo trūkumo. Gal jums ir atrodo centai tos dujos, tačiau iškastiniai resursai yra rimtas reikalas ir čia už gražius dantis niekas jų pigiai neduos. Mums reikia patiems kažką atiduoti dėl kažko. Šiaip ir pats pastebėjau, kad mano mąstymas sutampa su Rusijos vykdoma politika. Šiaip ir man keista, iki brandos buvau pro-vakarietiškas tačiau po to pakeičiau savo nuomonę. Esu Lietuvis, praktiškai nepažystų Rusų nors nežinau ar jie yra tokie pesimistiški. Aš pats tiesiog mėgstu rėžti kažką stipriai, bet taikliai tam, kad patraukčiau dėmesį. Pesimistiškas gal būt esu dėl nuveiktų darbų bei vykdomų planų tačiau į ateitį visados žiūriu ambicingai. Bendrai, aš nesakau, kad reikia nekovoti dėl savų interesų. Lietuva privalo vystyti savo strateginius projektus ir jeigu būtų mano valia, Lietuva gyventu blogiau tačiau būtų susitvarkiusi visus savo stambius projektus geriau. Pinigai būtų rasti sutraukus visus kitus skyrius neduodančius šaliai naudos kaip pavyzdžiui socialinės išlaidos. Vietoje to, kad kaip Grybauskaitė griežtinčiau bausmes už korupciją, aš tuo metu būčiau asmeniškai prižiūrėjęs dujų terminalo statybą, stipriai domėčiausi atominės jėgaines statyba, via Baltica tiesimu ar pagaliau rasčiau kaip tą Mažeikių naftą padaryti pelningą. Mano dėmesys kryptu ties strateginiais projektais bei ekonominės užsienio politikos vykdymu kaip Europos lėšų įsisavinimas ar verslo aplinkos tvarkymu. Kitas aspektas kurio labai nemėgstu, tai valstybės skola. Ji būtų mažinama didesniais tempais ir per jokius pakilimus nebūtų biudžetas pradėtas išlaidauti ir jokių man euro įvedimo dar nebūtų ilgai dėl to. Dėl to natūraliu, kad aš nerodau didelio entuziazmo dėl mūsų prezidentų ar ministrų. Dalykai kurie man atrodo svarbūs ir aspektai kurie pagal mane yra svarbiausi Lietuvai dažnai yra vykdomi kaip eiliniai projektėliai be visuomenės dėmesio kurstymo, ypatingo korupcijos gaudymo ar netgi elementaraus šalies politikos pakreipimo ta linkme. P.s: Žiūrėjau baltijos topografiją ir tiesa, norint gintis prieš Rusijos agresiją, mums reikėtų palikti Lietuvą neapginta ir pasitraukti ties Ryga. Ryga ne tik centras tarp dviejų kariuomenių tačiau jos vietovė yra puiki gynybai. Tankūs miškai pėstininkams bei properšos priešlėktuviniai gynybai. Upės bei miestai patogiai įsikūrė jų gynimui. Pati sostinė yra nugara į jūrą bei uostus, , o Rusija nuo jos gana toli, o tai tik dar vienas pliusas. O kas Lietuvoje? Vilniaus neapginsi jei nori turėti Kauną. Jokio tilto su Lenkija realaus neturime, o iš Kalingrado bei Baltarusijos mus pinceto manevru paiims jeigu išsiplėsime arba apsups ir sunaikins jeigu pasislėpsime kokiame Vilniuje. O kam tie du miestai jei neturi Klaipėdos? O deja pati Klaipėda irgi sunkiai apginama, Rusija bombardavimo atstume ir tikriausiai dėsantininkus mums ant galvų greičiau nulaidins nei mes spėsime nurodymus sukomanduoti visiem daliniams. Karinė realybė tokia, kad mums geriausia karo atveju būtų leisti savo šaliai būti okupuotai ir kartu su Estais pasitraukti į Rygos gynybinį perimetrą tam, kad mūsų kariuomenės nebūtų išgaudytos ir sąjungininkai turėtų uostus bei priešo užnugarį išsilaipinimui. Ir be to, jeigu mums pavyks išsilaikyti, mes su gera gynybine vietove bei 270 laipsnių perimetru sugebėsime įtraukti daug daugiau Rusijos karių kurie tuo metu būtų kritiški Europos žaibo karo įgyvendinimui. Tik deja, jeigu bus pradėtas dialogas dėl bendrų pratybų bei šio regiono gynybinio įtvirtinimo tai Lietuvos kariuomenė bus apšaukta išdavikiška. Nenoras matyti karinių realijų mūsų karinėms pajėgoms bei sąjungos gerovei kainuos daug.

Šiaip jau kariškis, nepaisant, kad jis atsargos, turėtų nepolitikuoti, mas susidarė toks įspūdis, kad ponas majoras rengiasi rinkimams kritikuodamas jau priimtus sprendimus.

Nebijok, jeigu politikuočiau tai tikrai ne su Lietuvos karinių dalinių patraukimu į Latviją ir dieve neduok, su tokiomis mintimis kaip derėjimasis ir draugavimas su Rusais. Mane Lietuviai vos išgirdę tokias frazes pomidorais apmetys!

Ką tu čia veiki? Nebaisu gyventi tarp priešų? Ach ES pasas...

Atsargos majoras galbūt iš dalies ir teisus, tačiau prisiminkime, kad Lukošaitis neseniai yra viešai pareiškęs apie Gudijos karinių pajėgų stiprinimą, "kad nepasikartotų Ukrainos scenarijus", t.y. faktiškai, kad Gudijos lengvai neokupuotų Rusija. Tad manyčiau, kad Gudijos kryptimi Lietuva turėtų "kovoti" politiškai - traukti ją link Europos, didinti pasitikėjimą, galbūt net siekti bendradarbiavimo karinėje srityje, įskaitant bendrų pratybų organizavimą mūsų pasienio (Pariečės ir kt.) poligonuose. Juk Gudija, kaip ir Ukraina - tai slaviškai kalbančioji LDK dalis, lietuviai ir gudai istoriškai niekad nėra kariavę tarpusavyje, tačiau daug kartų drauge kariavo prieš rusus, turkus ir kitus bendrus priešus. Tad Vilniaus apsaugą (pvz. oro erdvės stebėseną) reikėtų organizuoti atvirai tariantis su gudais ir palaikant pasitikėjimą, kad esant reikalui, jie praneštų pvz. apie pagal bendradarbiavimo sutartis dislokuotų Gudijoje rusų padalinių judesius savo šalyje. Vilniaus ataka desanto būdu turbūt mažai tikėtina, nes vistik oro erdvė yra stebima, ir turime galinčią greitai reaguoti NATO oro policiją. Mano kuklia nuomone, sunkiau sustabdomos atakos kryptys būtų sausumos keliais Suvalkijoje, per Kybartus - Vilkaviškį link Kalvarijos-Lazdijų, užblokuojant galimą lenkų pagalbą, ir link Kauno ir Prienų, užblokuojant mūsų pagrindines sausumos pajėgas ties Nemunu. O kita pavojinga kryptis - iš šiaurės per Daugpilį, kur "žalių žmogeliukų" scenarijus itin tikėtinas ir sunku tikėtis efektyvių veiksmų iš dar menkesnių už mūsų Latvijos karinių pajėgų.

Skunkas, visų pirma ne Gudija, o Baltarusija. Visų antra LDK laikai senai liko praeity, tad dabartinė valdančioji politika yra konstruojama nuo socialistinio laikotarpio, kai tokia valstybė iš vis atsirado. Opozicijoje egzistuoja LDK, bet čia toji versija, kai Mindaugas Baltarusis, Vilnius - baltarusių miestas ir pan. Taigi, kai nėra ryšių... Toliau: 1) NATO šalis negali patikėti tokios kontrolės ne NATO šaliai 2) Baltarusijos ir Rusijos KOP turi tiek tarpusavio pagalbos sutartis, tiek integruotos į bendrą sistemą 3) Berods nuo 2011 m. Baltarusija nebevykdo savo oro erdvės patruliavimo, kai nurašė turėtus Su-27, dabar tą atlieka Rusijos KOP misijų pagrindu, kaip Pabaltijo oro erdvę saugo rotacinės NATO pajėgos. P.S įvairių laikotarpių istorijos žemėlapiai tau nepamaišytu, kad bent jau įsivaizduotumei apie ką kalbi. Jau nekalbant, kad tautoms priskiri vaidmenis iš viduramžių, kai tokios kaip po tautos neegzistavo.

Arns, save mūsų kaimynai vadina Belarus, o ne Belorusija, t.y. bent kol kas laiko save greičiau rusėnais o ne rusais. Lietuvius kunigaikščius jie laiko savais, nes šie ir buvo LDK, t.y. Lietuvos ir Gudijos (slaviškai kalbančios istorinės Lietuvos dalies) kunigaikščiais. Baltarusiai kitos istorijos nei LDK neturi, tad kaltinti juos Lietuvos istorijos savinimusi yra kvaila ir neteisinga. Tačiau svarbiausia, kad dėl įtakos tose slavų žemėse, kurios dabar priklauso Baltarusijai, šimtmečiais vyko kova tarp Europos (Lietuvos, ATR) ir Azijos (Aukso Ordos, Rusijos). Kažkada mūsų protėviai laimėjo šią kovą, vėliau Rusijos imperija pasiekė pergalę ir mus pajungė. Dabar vėl Europa po truputį laimi, stiprėja Ukrainoje, o ateityje, tikėkimės, ir Baltarusijoje. Tad tavo teiginys, kad dėl dabartinės Baltarusijos valdžios politikos su ja jau "nėra ryšių", strategiškai neteisingas. Manau, mūsų kaip istorinių gudų sąjungininkų pareiga yra ne ginčytis su jais, kuria kalba daugiau kalbėjo ar rašė mūsų buvę bendri valdovai, bet siekti atkurti tarpusavio pasitikėjimą ir grąžinti Gudiją į Europą. Jei to nedarysim mes, tai padarys lenkai. O jei mes gudus ir toliau laikysim potencialiais priešininkais, tuomet juos stumsim tiesiai atgal į atgimstančios Rusijos imperijos glėbį, prisidėsim prie tos imperijos stiprinimo ir plėtros ir, sakyčiau, išduosim savo istoriją. PS. o su žemėlapiais aš šiaip jau neblogai susipažinęs.

Aš, kaip didelis rusiškos fantasy gerbėjas, galiu papildyti, kad pagal pastarąjį dešimtmetį vyraujančias tendencijas, rusai - iš tiesų yra lietuviai, o rusų kalba didžiaja dalimi primesta blogiečių. Be kita ko, fantasy literatūroje visada išskiriama pribaltika ir litva, pastaroji nėra pribaltika, o pribaltika - Latvija ir Estija, kurias valdė vokiečių ordinai ir kartais dalinai skandinavai. Visas senųjų dievų olimpas - Perun & co, išskyrus belobog ir cernobog.

Skunkas, tikrai? Visų pirma, ginčyjies dėl ginčo, aš tau daviau pastabą jog "gudų" nėra, o tu čia aiškini kaip teisingai išversti Рэспубліка Беларусь. Ar domėjaisi, kas yra ta Baltarusija? Panašu jog ne, nes oficiali valdžia susikoncentravusi ties daugiausiai XX a. įvykiais, kai atsirado valstybė, t.y TSRS sudėtyje. Ir realios valstybinės politikos viduramžiu klausimu ten nėra, tačiau tie kas domisi, beveik atvirai deklaruoja jog jie ir buvo LDK, o "litvinai", tai tas kas dabar yra Žemaičiai. Jų valdovai, nes taip, teisingai, senoji slavų kanceliarinė kalba, kuri yra artimesnė dabartiniai baltarusių, buvo pagrindinė valstybėje. Tai kas paneigs jog tai ne jų gimtoji, o "litviniškai" reikėjo dėl to krašto? Va čia ir yra dar vienas dalykas, kad istorija per "smarkiai iškraipoma", jog Lietuva eitu į kažkokias kalbas. P.S Dėl grąžinimo į Europą pirmesniems nei Lenkija reiktu žinoti jog bemaž pusė dabartinės Baltarusijos buvo istorinė Lenkija: http://www.antiquaprintgallery.com/ekmp ... 0348-p.jpg Niemand, tavo iliuzijoms irgi tas pats. Reikalas šioje istorijoje būtent toks, kad LDK daugumos lietuvių išverčiama kaip "Lietuvos", ne anų, o dabartinės masteliu. Ir dėl ko nors sutinkame su kaimynais? Ne. Tariamės? Ne. Net juokingiausia, kad iš bene visų mūsų kaimynių, bene mažiausiai šiam laikotarpiui skiriama darbų, laiko ir pinigų būtent Lietuvoje.

Arns, prastai išmanai istoriją. Tavo parodytame žemėlapyje pusė Baltarusijos yra ne Lenkija o Vidurio Lietuva (Litwa Środkowa), sukurta lietuvių bajorų Pilsudskio ir Želigovskio, t.y. slaviškai (gudiškai ir lenkiškai) kalbanti istorinės LIETUVOS dalis. Jie norėjo atkurti A.Mickevičiaus "Litwo! Otczyzno moja" lenkiškai kalbančią XIX a. Lietuvą, kuri tuo metu buvo Vilnijos gyventojams kur kas artimesnė, nei XIV a. egzistavusi ir tuo metu jau senų seniausiai užmiršta daugiausia baltiškais dialektais kalbėjusi Mindaugo laikų Lietuva. Pilsudskis netgi siekė sąjungos su lietuviškai kalbančia Lietuva, tačiau tautiškai nusiteikę mūsų politikai tuo metu lietuvėjančioje Lietuvoje bijodami gausesnių ir stipresnių lenkų įtakos, su tuo nesutiko. Parašiau "lietuvėjančioje", nes prieš I pasaulinį karą Lietuvoje vargu ar buvo bent vienas didesnis miestas ar miestelis, kuriame lietuviškai kalbėtų bent 50% gyventojų. Tuo metu, tik formuojantis europietiškai lietuvių tautai, galbūt tai buvo teisingas sprendimas. Tačiau dabar mes jau esam europietiška tauta ir valstybė. Padėti tokia tapti slaviškai kalbančiai LDK daliai - Baltarusijai - manau, mūsų pareiga. Tad manyčiau, tavo argumentas, kad Baltarusijai padėti europėti turėtų Lenkija, o ne Lietuva, yra klaidingas ir strategiškai ydingas. Norėčiau, kad patikslintum, kame baltarusiai "per smarkiai iškraipo" istoriją? Neabejotinai Lietuvos (ar Litvos) valdovai nuo Mindaugo iki Jogailos ir Vytauto mokėjo ir naudojo tiek lietuvių, tiek ir slavų (rusėnų) kalbas. Po Jogailos, vėlesni Lietuvos valdovai lietuviškai jau nebešnekėjo, žinojo tik slavų ir vakarų Europos kalbas. Pabandyk pažiūrėti į tai baltarusių akimis ir suprasi, kad mes iškraipome savo pačių istoriją ne mažiau nei baltarusiai (kad ir kaip nemalonu su tuo mums susitaikyti), menkindami rusėnų svarbą LDK istorijoje. Tačiau esu tikras, kad skirtumai tarp jų ir mūsų interpretacijų pakankamai nedideli, kad istorikai susėdę kokioj nors konferencijoj, dėl jų susitartų. Tad tavo teiginys, kad Lietuva dėl istorijos interpretacijų neturėtų eiti "į kažkokias kalbas" su baltarusiais, irgi klaidingas ir strategiškai ydingas. Kaip ten bebūtų, gudai po latvių yra mums istoriškai ir kultūriškai artimiausia tauta.

Skunkas, dar kartą tenka pakartoti, nusiimk rožinius akinius. Nes dabartinis Baltarusijos elitas daugiau nesipriešina "mažumų" nėrimuisi į LDK laikus nei iš tiesų ant to kažką stato. Baltarusijos pagrindas yra tarybinis laikotarpis. Todėl tu nemanyk, kad ten jie žino kažką daug apie LDK. TSRS istorijos vadovėliuose buvo apžvelgiamas LDK laikotarpis, bet tai nereiškia jog specialiai tuo nesidomėję žinojo ir tapatino. Naratyvas buvo sukilimai prieš dvarininkus, komunistų partijos veikla, TSRS istorija. O tu aiškini taip, tartum Baltarusijoje LDK jau mokyklose būtu pristatoma kaip "jų". Kitas dalykas, ta tavo "vidurio Lietuva" ar kaip nori pavadinti, . Klaidinga žiūrėti į pavadinimus ir priskirti dabartines reikšmes. Tas pats kaip aiškinti jog Vilniaus Gubernija sutapo su LDK rytine dalimi, tad jei LDK buvo lietuviai, ten visi lietuviai... Lietuviškumas yra tam tikra sąmonė. Pildsutskis tą "Lietuvą" kaip kokią užkarpatę ar kitą regioną įsivaizdavo tik pavadinime žodį Lietuva, bet bendrai tai būtu Lenkija, su lenkų istorija, lenkų kultūra ir t.t. Tad lenkų siūlomas variantas buvo atgaivinti ATR, o ne kažkoks bendradarbiavimas. Aš nesakau jog mūsų versija tikra, bet mes su didžiausiu pasipiktinimu cituojame lenkų ar rusų veikalus, kur tiesiog sumažinamas "lietuvių" indėlis, bet nekvescionuojamas pats faktas. Kai tuo tarpu Baltarusijoje imasi kur kas rimčiau, tas idėjininkų būrelis, tad apie kažkokį susitarimą norint kalbėti, patikėk, pirmiau dar reikia oi kaip daug dirbti. Ne dėl smulkmenų susitarti kas kaip interpretuotu. Dar kartą reikia tau paaiškinti, jog Baltarusija yra mišinys lenkų, rusų ir truputėlio to kas liko. ten teritorija draskyta, vėtyta ir mėtyta. tai teritorija, kurioje beveik nevyko sukilimai, teritorija kuri nelabai net priešinosi dar dalinat ATR, tai teritorija kuri nuo seno buvo stačiatikiška, tad jų net nelietė lotyniškų rašmenų draudimas. Galų gale, lietuvybės prasme, ten niekas ir nesiveržė aiškindami koks Vytautas didis ar pan. P.S Tas pats ir su latviais, apart to, kad mūsų kalba baltiškos kilmės, ir kad visi sėdėjom iš pradžių carinės Rusijos sudėty, o vėliau ir TSRS, daugiau niekas kultūriškai nesieja. Ką kokie estai jau atvirai deklaruoja. Mes minim "draugystes", bet požymių ar veiklos nei politikai nei visuomenė nedaro. na nebent kai Eurovizijoj dalyvaujam. Tad neįsivaizduok savęs mesiju, ten kur tavęs nereikia. Kalbėt su baltarusiais galim, bet gelbėti jų nereikia. Ir į jokias brigadas ar sutartis jų neįviliosi, vien todėl, kad dabartinė Baltarusija yra valstybė, o ne pavergtas kraštas, kaip čia iš tavo kalbos galima įsivaizduoti. Lenkai Vilniją bando "gelbėti", pripažinkim, tai ne tik dažnai neskanu, bet ir balansuoja ties kišimusi į valstybingumą.