Moldova dažnai vadinama kitu būsimu Kremliaus taikiniu. Į Vakarus nuo Ukrainos įsikūrusi 3,5 mln. gyventojų dydžio valstybė yra atsidūrusi nepavydėtinoje padėtyje.

Promaskvietiškos pajėgos jau daugiau nei dvidešimt metų kontroliuoja nuo Moldovos atsiskyrusį Padniestrės regioną, prie pat vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą. Jeigu Maskvos remiami separatistai ir Rusijos kariai nuspręstų formuoti sausumos koridorių į Krymą, nemaža tikimybė, kad ateitų ir koridoriaus eilė į Padniestrę.

Moldovos parlamento pirmininkas Andrianas Candu teigia neabejojantis, kad pirminis planas toks ir buvo, tik nepavykus destabilizuoti Odesos regiono Ukrainoje, agresijos plėtra sustojo.

„Tokių bandymų buvo, tai susiję su įvykiais Odesos regione. Logiškai mąstant, jeigu norėtum sujungti Donecką, Luhanską su Mariupoliu ir eitum tolyn Odesos link, labai lengva sukurti sausumos koridorių į Padniestrę. Pagal Rusijos nacionalistus, tai esą yra Novorosija. Tokia struktūra leistų Rusijai įtvirtinti Juodosios jūros kontrolę, pasiekti Krymą, užtikrinti jo aprūpinimą elektra, vandeniu. Tikiuosi, taip niekad nenutiks. Dramatiški įvykiai Odesoje sustabdė tokius bandymus. Šiuo metu net Rusijos pareigūnai oficialiai deklaruoja, kad Padniestrė yra Moldovos dalis, kol kas niekas nesikeičia“, – sakė A. Candu.

Tačiau, klausiamas apie saugumo grėsmes, Moldovos parlamento pirmininkas buvo linkęs labiau kalbėti apie ekonomines negandas: dėl eurointegracinių Kišiniovo siekių Maskva pritaikė embargą moldaviškoms prekėms, dėl Europos Sąjungos pritaikytų sankcijų Rusijai bei atsakomųjų Maskvos sankcijų Europos šalims Rusijoje dirbantys Moldovos piliečiai, kurių yra apie 0,5 mln., uždirba mažiau pinigų, tad sumenko emigrantų perlaidos.

„Nepaisant šių sunkumų, praėjusiais metais mes išsivertėme visai gerai, mūsų ekonomika vis tiek augo 3,5-3,7 proc. Šiais metais augimas bus kur kas mažesnis“, – neslėpė parlamento vadovas.

A. Candu teigia, kad Moldova, kuri, kitaip nei Baltijos šalys, nėra saugoma NATO skėčio, tikisi Europos ir Rusijos lyderių sutarimo.

„Taip, egzistuoja grėsmė, kad Moldovoje irgi kažkas gali nutikti, bet mes tikimės, kad nenutiks, kad politikai suvaldys krizę ir ji neišsiplės į ką nors dramatiško, kaip nutiko Ukrainoje“, – svarstė Moldovos politikas.

Pasakodamas apie Padniestrės regioną, kuris teisiškai laikomas Moldovos dalimi, nors Kišiniovas jo nekontroliuoja, A. Candu teigė, kad Padniestrė yra atsidūrusi labai įdomioje padėtyje. Moldovai pasirašius ir ratifikavus Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, Padniestrei taikomas pereinamasis periodas. Jeigu regionas per metus neprisitaikys prie Europos Sąjungos keliamų standartų (DCFTA), eksportas smuks apie 25 proc. Tuo tarpu dotacijos iš Maskvos, anot A. Candu, menksta, mat Rusija pati gyvena ne geriausius laikus.

Remiantis smegenų centro „Expert Grup“ vykdomojo direktoriaus Adiano Lupusoro 2014 m. pabaigoje paskelbta studija apie Moldovos ir Europos Sąjungos Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo įtaką Padniestrei, apie 60 proc. Padniestrės eksporto prekių keliauja į Europos Sąjungą. DCFTA reikalavimų įgyvendinimas eksporto apimtis gali padidinti apie 3 proc. tačiau manoma, kad biudžeto pajamos sumažės apie 20 proc., nes šiuo metu didžioji dalis biudžeto pajamų gaunama iš importo ir eksporto mokesčių.

Kaip rašė unian.info, Padniestrė į Rusiją 2014 m. pabaigoje eksportavo tik apie 14 proc. savo pagaminamos produkcijos. Taip nutiko dėl smukusios rublio vertės ir sumažėjusios Rusijos gyventojų perkamosios galios.

Moldovos parlamento pirmininkas A. Candu teigia, kad tokia padėtis atveria galimybes intensyvesniam dialogui su šiuo separatistiniu regionu – jo politikai paprasčiausiai neturi kitos išeities kaip kalbėtis.

„Bet dialogas su jais nelengvas. Mūsų požiūriu, jie galėtų turėti specialų statusą Moldovos sudėtyje, plačią autonomiją. Prieš kokius dešimt metų rusai siūlė Moldovos federalizacijos planą, pagal kurį Moldova ir Padniestrė būtų tapusios lygiais federacijos subjektais, bet mes jo nepriėmėme“, – sakė A. Candu, pridurdamas, kad pasaulyje daugybė valstybių, kurių regionai turi plačią autonomiją.

Pašnekovas neabejoja, kad Rusija Padniestrę naudoja savo geopolitiniams žaidimams.

„Istoriškai ši dalis Moldovai priklausė tik Sovietų Sąjungos laikais. Taigi istoriškai nėra iš tikrųjų moldaviška, ji priklausė Rumunijai kažkada. Todėl daug žmonių apskritai klausia, kodėl mes už juos mokame? Iš kitos pusės, turime neužmiršti, kad negalima palikti teritorijų gyventi tiesiog sau", - sakė A. Candu.

Tačiau Padniestrė Moldovai kelia ir karinę grėsmę. Oficialiais duomenimis, Maskva Padniestrėje yra dislokavusi apie 2000 karių: „Padniestrė ir pati turi karines pajėgas, kurios, mano manymu, yra labiau išvystytos nei Moldovos ginkluotosios pajėgos. Taigi būtent tai kelia grėsmę. Jie gana gerai apginkluoti, militarizuoti. Bet aš vis tiek tikiu, kad mes rasime proto ir neeskaluosime konflikto, ypač iš Padniestrės pusės“, - teigė Moldovos parlamento pirmininkas.

„Palyginus su Lietuva, mes nesame saugūs, nes mūsų nedengia NATO skėtis, taigi kariniu požiūriu mes gana silpni. Aš tik tikiuosi politikų proto, dialogo ir, galiausiai, sėkmės", - teigė pašnekovas.

Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas yra rašęs, kad Moldovos kariuomenę sudaro vos 5300 karių, o išlaidos krašto gynybai šalyje siekia tik 0,3 proc. nuo BVP.

Komentarai (3)