70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines jis pavertė labiausiai triumfuojančiu Rusijos kariniu paradu per visą istoriją, Maskvos gatvėse demonstruodamas branduolinius ginklus, „The Daily Beast“ svetainėje rašo Anna Nemcova.
Paprastiems žmonėms tai buvo dar viena galimybė pajusti vienybę ir patriotiškumą. Na ir kas, kad mažai Vakarų lyderių priėmė V. Putino kvietimą stebėti karinį paradą Raudonojoje aikštėje. Jis gali sakyti, kad tai dar vienas ženklas, jog visi yra nusistatę prieš Rusiją.
Bet kokiu atveju Rusijos prezidentas nepripažino, kad jį nuvylė neatvykę svečiai. „Visi, kuriuos norėjome matyti, buvo čia“, – teigė jis televizijai „Rossija 1“.
Tarp tokių asmenų buvo svarbiausia Rusijos viešnia – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri į Maskvą atvyko sekmadienį, po dienos, kai baigėsi oficialios iškilmės.
A. Merkel padėjo gėlių prie Antrojo pasaulinio karo paminklo ir tyliai pavakarieniavo su V. Putinu.
Ar V. Putinas vakarienės metu skundėsi dėl Baracko Obamos ir kitų pasaulio lyderių, nerodančių deramos pagarbos jo šaliai, kuri per šį karą neteko apie 20 mln. žmonių – tiek karių, tiek civilių gyventojų?
„Jis galėjo, – „The Daily Beast“ sakė Maskvoje gyvenantis kremlinologas Stanislavas Belkovskis. – Tačiau psichologiškai būdamas labai sudėtingas asmuo, V. Putinas A. Merkel niekada neprisipažins, kad dauguma kvietimų į Maskvą buvo atmesti dėl jo kaltės. Man tai yra tiesiog bjauru“.
Per savo 15 metų valdymą V. Putinas gegužės 9–ąją pavertė pačia svarbiausia valstybine švente, o šių metų iškilmės buvo labiausiai militarizuotos ir politizuotos.
Anglų kalba transliuojanti Kremliaus televizija „Russia Today“ gyrėsi branduoliniais bombonešiais ir taktinėmis raketinėmis sistemomis „žemė – oras“, kurios buvo matyti aikštėje.
Šis paradas turėjo priblokšti Rusijos gyventojus ir pasaulį, ir daugeliu atžvilgių tai pavyko. Daug žiūrovų sakė, kad jiems didžiulį įspūdį paliko skaičius „70“, kurį danguje suformavo bombonešiai.
Tačiau ne visi džiaugėsi tokiu karinės galios demonstravimu: „Nesu tikra, ar noriu Maskvos centre regėti branduolinę ginkluotę ar bet kokius ginklus apskritai, – sakė matematikos mokytoja Svetlana Nikolskaja. – Ilgiuosi Jelcino paradų, kai juose nedalyvaudavo karinė technika“.
Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas buvo uždraudęs sunkiajai karinei technikai rodytis Raudonojoje aikštėje, bet V. Putinas ją sugrąžino atgal.
Iš pradžių tai buvo tankai ir lėktuvai, bet po to į pagrindines Rusijos miestų aikštes pradėjo riedėti rimtesni ginklai. Čitoje vietos gyventojai nufilmavo, kaip šeštadienį per Pergalės dienos paradą užsiliepsnojo priešlėktuvinė sistema „Buk“.
Sistema „Buk“ liūdnai pagarsėjo praėjusių metų liepą, kai iš jos rytinėje Ukrainos dalyje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas, kuriame žuvo visi 283 keleiviai ir įgula.
Tačiau tai nesustabdė Kremliaus nuo kelių „Buk“ atgabenimo į Raudonąją aikštę.
Maskva taip pat demonstravo rimtus masinio naikinimo ginklus. Centrinėmis Maskvos gatvėmis, pilnomis šeimų, atsargiai riedėjo mobilios trumpo ir ilgo nuotolio balistinių raketų sistemos. Naujausi universalūs granatsvaidžiai ir tankai pagrindinėse aikštėse pasirodė ne tik Maskvoje, bet ir dešimtyse kitų Rusijos miestų.
„Kitaip negu Vokietija, kuri prisiėmė istorinę kaltę ir augo, tapdama labiausiai išsivysčiusia ekonomika, Rusija niekada nesuvokė KGB nužudytų milijonų Sovietų Sąjungos piliečių siaubo ir toliau naikino savo pramonę ir ekonomiką, – sakė S. Belkovskis. – Toks ginkluotės, kuri visa kartu gali būti silpnesnė už kelis JAV lėktuvnešius, demonstravimas yra tarsi stora aukso grandinė ant bandito kaklo“.
Kalbant apie istoriją, reikia pažymėti, kad Rusija šio karo istoriją perteikia kitaip, negu mokoma Vakarų Europoje. Eilinis Rusijos moksleivis nežino, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 metais, kai Vokietija užpuolė Lenkiją, o ne dvejais metais vėliau, kai A. Hitleris birželio 22 dieną užpuolė Sovietų Sąjungą.
Jie nežino, kad Sovietų sąjungos NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas, KGB pirmtakas) Vakarų Ukrainoje išžudė šimtus žmonių, ar kad pati Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją, praėjus 16 dienų nuo tada, kai tai padarė nacistinė Vokietija.
Niekas iš Kremliaus rusams nepaaiškino, kodėl pasaulio lyderiai 2015 metais ignoravo Maskvos Pergalės paradą: dėl to, kad V. Putinas dėl savo veiksmų Kryme ir Ukrainoje tapo nebemėgstamu pasaulio lyderių klubo nariu.
„B. Obamos administracija padarė didžiulį spaudimą virtinei šalių, kad jų lyderiai atsisakytų vykti į Maskvą“, – taip atsisakymo priežastis socialiniame tinkle „Twitter“ paaiškino Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas.
Nepaisant Rusijos diplomatinės izoliacijos ir karinių raumenų mankštinimo, tradicijos išlieka. Kaip ir visuomet, gegužės 9 dienos rytas miestų aikštėse nuo Sankt Peterburgo iki Vladivostoko prasidėjo kariniais paradais. Vaikai teikė gėles karo veteranams, šeimos išėjo pasivaikščioti, klausėsi džiaugsmingos muzikos ir vakare gėrėjosi pirotechnikos šou. Veteranams, kurių krūtinės buvo nusėtos spalvingais ordinais, paraduose buvo skirtos privilegijuotos sėdėjimo vietos. Pareigūnai ir veteranai mojavo kariams, žygiuojantiems Raudonosios aikštės grindiniu, o vakare dangų nušvietė fejerverkai.
Tačiau šią dieną daugumai rusų nerūpėjo geopolitika ir jie nuoširdžiai dalijosi prisiminimais apie brangius žmones: „1941 metų birželį į karą kaip savanoriai išėjo abu mano seneliai. Jie abu grįžo gyvi, su medaliais nukabinėtomis krūtinėmis. Tačiau mano motinos tėvas grįžo be vienos kojos, o mano močiutės brolis dvynys Jurijus užlipo ant minos ir 1942 metais žuvo. Daugiau kaip milijonas rusų šeštadienį nešėsi portretus su savo šeimų nariais, kurie buvo Antrojo pasaulinio karo veteranai. Minioje, kuri vadinama Nemirtingųjų būriu, ėjo netgi pats V. Putinas, nešinas savo tėvo – Raudonosios armijos kario, taip pat Vladimiro Putino – portretu“, – rašo A. Nemcova.