Rusija rengiasi „prevencinei Baltijos šalių okupacijai“? (23)
Tokių pareiškimų Europa negirdėjo jau seniai. Rusijos prezidentas viešumoje teisina Molotovo-Ribbentropo paktą, o Kremliui palankioje žiniasklaidoje pasirodė tyrimų, kuriuose teigiama, esą žaibiškai įvykdyta „prevencinė Baltijos šalių okupacija“ išspręstų visas problemas. Kaip reikėtų tai vertinti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šią savaitę daug ką pašiurpino ir supykdė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ėmė teisinti 1939 m. Molotovo-Ribbentropo paktą, kuriuo Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Rytų Europą. Po šio pakto Sovietų Sąjunga buvo pusę amžiaus okupavusi Lietuvą, Latviją, Estiją, dalį Lenkijos ir Besarabiją.
Kad ir kaip baisu prisiminti šį istorijos etapą, dar baisiau yra tai, kad Kremlius vėl mano, esą Baltijos šalių okupacija „buvo prevencinė“, rašo portalas „The Interpreter“. Tai, kaip pažymi Rusijos žurnalistė Ksenija Krilova, gali išprovokuoti dar vieną pasaulinį karą. Be to, kaip ir 1939-aisiais, tokie atsainūs ir ciniški pareiškimai rodo neišnykusius Rusijos imperializmo siekius ir yra skirti sąmyšiui Vakaruose sukelti.
Neseniai Rusijos žiniasklaidoje pasirodė Kremliui palankaus apžvalgininko Ristislavo Iščenkos tekstas, kuriame jis aprašė „prevencinės Baltijos šalių okupacijos“ neišvengiamybę. Esą taip būtų sustabdyta „NATO grėsmė“. Autorius taip pat teigė, kad net ir neegzistuojant Aljanso grėsmei, Baltijos šalių okupacija leistų „išsaugoti galimo fronto liniją“.
Jis teigia, kad „prevencinė Baltijos šalių okupacija kariniu požiūriu gali tapti būtina ne todėl, kad kažkas tikisi atakos iš šios pusės, bet todėl, kad būtų išsaugota fronto (net ir virtualaus) linija, būtų sukurtas koridorius nuo Rusijos atskirtoms Kaliningrado pajėgoms ir būtų išlaisvintos pajėgos veiksmams kitomis kryptimis.“
R.Iščenka teigia, kad laiku nesiėmus tokių veiksmų, pasaulis atsidurtų pražūtingoje ir neapibrėžtoje situacijoje. Jis įsitikinęs, kad „greita Rusijos įvykdyta Baltijos šalių okupacija yra geriausias pasirinkimas“, koks tik šiuo metu egzistuoja.
Kaip R.Iščenkos tekstą aiškina žurnalistė K. Kirilova, pagrindinis tokios operacijos tikslas būtų ne Rusijos sienų gynyba nuo įsivaizduojamų priešų, o galimybė su Europa derėtis dėl kitokio įtakos zonų pasidalijimo.
Kremlių palaikantis R. Iščenka rašo: „žaibiška okupacija atvestų Europos Sąjungą į situaciją, kur atkurti dabar esančią status quo situaciją būtų galima tik derybomis“. Paryžius ir Berlynas, anot R.Iščenkos, negalėtų kautis už Baltijos valstybes, jei jos apskritai nebeegzistuotų. Būtų patogu manyti, kad tokie R. Iščenkos pareiškimai yra tik dar vienas absurdo pavyzdys, kuris iškyla šaliai patiriant įtampą. Tokie politologo pareiškimai prasprūdo pro Europos ir JAV akis kaip eiliniai kliedesiai, bet atmestinai reaguoti nereikėtų.
Aleksandras Sytinas, buvęs Rusijos užsienio žvalgybos agentūros atstovas, teigia, kad R. Iščenka savo straipsniu ne tik išreiškia savo politinę nuomonę, bet ir išbando visuomenės nuomonės vandenis. Jis mėgina pažiūrėti, ką žmonės laiko leistina ir kaip reaguoja į tokius pareiškimus.
A. Sytinas pasakojo, kad R. Iščenka dabar artimai dirba su Kremliaus ruporu vadinamu „Russia Today“ bei kitomis V. Putinui palankiomis žiniasklaidos grupėmis. Apžvalgininkas viešai reiškia idėjas, kurias Maskva nori išplatinti ir įdiegti visuomenei, kad vėliau galėtų pavadinti „Rusijos žmonių valia“.
Pasak A. Sytino, R. Iščenkos pareiškimai visiškai atspindi šių dienų Rusijos užsienio politiką. Šalis siekia tapti pasauliniu galios centru ir susigrąžinti dominavimą, kurį prarado pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Be to, Rusija siekia „išgelbėti“ Rytų Europą ir net visą Europos žemyną nuo „pražūtingos JAV įtakos“.
Vis dėlto A. Sytinas teigia, kad, nepaisant tokių straipsnių, Kremlius nenori karinės konfrontacijos su JAV ir Europa. Rusija tikisi kompromiso – kad Vakarai Maskvai padarys dar daugiau nuolaidų: „Kuo greičiau Vakarai supras, kad geros ir sukalbamos Rusijos era baigėsi, tuo bus geriau, – aiškina A. Sytinas. – Dabartinis Kremliaus agresyvumas kelia daug didesnį pavojų nei SSRS laikais.“
