Yra manančių, kad šios karo mašinos apskritai negalima vadinti tanku, nes jis neturi svarbaus tanko atributo – bokštelio. Tankas tai ar ne – spręskite patys. Prieš tai, žinoma, įvertinę visus "už" ir "prieš".

Visi tankai turi vikšrinę važiuoklę, kuri sąlygoja tanko stabilumą važiuojant bekele. Daugelio tankų pabūklas įrengtas bokštelyje, gana aukštai nuo žemės paviršiaus. O švediško S-Tank 103 mm skersmens pabūklo mechanizmas įmontuotas galinėje tanko korpuso dalyje. Po pabūklu įrengta automatinė jo užtaisymo sistema.

Įprastinis S-Tank ekipažas – 3 asmenys. Jie sėdi tanko kabinos centre, kur saugiausia. Iškilus būtinybei, tanką gali valdyti du ar tik vienas asmuo, sėdintis viename iš priekinių krėslų.

Lyginant su tradiciniais tankais, S-Tank yra kur kas žemesnis. Kadangi neturi bokštelio, S-Tank vamzdis į šalis sukiojamas kartu su visu tanku.

O dar įdomiau reguliuojamas pabūklo vamzdžio aukštis – tai atlieka speciali hidropneumatinė pakabos sistema, kuri iškelia priekinę (vamzdis pakeliamas) arba galinę (vamzdis nuleidžiamas) vikšrinės važiuoklės dalį. Beje, tanko vamzdis aukštyn-žemyn kilnojamas 22 laispnių amplitude, ir tai pranoksta daugelio tankų galimybes.

Mūšiui paruoštas švediškas tankas sveria apie 40 tonų. Nepaisant to, kad sukiotis į šonus jis gali ant vikšrų, tanko šone pasitaikiusi kliūtis (kelmas, medis ar riedulys) nesudaro sunkumų – tankas kliūtį nustumia šonu, tarytum buldozeris. Jei sukantis pasitaiko stambesnis "puntukas", tankas ja pasinaudoja kaip atrama atliekamam posūkiui.

Neįprastai žemas tanko "ūgis" – neabejotinas pranašumas. Tankas gali patogiai pasislėpti ne tik už medžių ar krūmų, bet ir už reljefo nelygumų ar tiesiog pievoje su aukštesne žole.

O jei aplink plyti beviltiška lyguma (!) – tankas nesunkiai gali išsirausti (nes priekinėje dalyje, po pabūklo vamzdžiu turi buldozerio verstuvą) duobe-apkasą, kurioje galės tūnoti lūkuriuodamas priešo. Beje, verstuvu sustumta žemių krūva tampa papildoma tanko apsauga (ypač jo važiuoklei).

Šių tankų vikšrus suko dyzeliniai 240 a.g. Rolls-Royce varikliai su benzinine Boeing ar Caterpillar turbina (ja tankai būdavo užvedami esant didesniems šalčiams). Maksimalus tanko greitis – 60 km/val. Be degalų papildymo toks tankas nuvažiuodavo apie 390 km.

Automatinė pabūklo užtaisymo sistema sviediniais papildoma prieš tanko reidą – tanko artileristas sistemą užtaiso pro galinę tanko dalį. Iš viso tanko "dėtuvėje" telpa 50 užtaisų. Po šūvio tuščia šaudmens gilzė automatiškai išmetama pro galinę tanko dalį. Tada tankas gali judėti toliau.

Tankistų kabina ir valdymo agregatai sukonstruoti taip, kad tanką valdyti būtų kuo paprasčiau. Tanko pilotas ne tik vairuoja tanką, bet ir šaudo pagal tanko vado įsakymus. Tiesa, ekipažo vadas turi dubliuojančią tanko valdymo sistemą ir gali perimti tanko valdymą, vadovaudamasis pro giroskopine stebėjimo sistemą pamatytais vaizdais. Tai gali svarbu, jei tanko vado regėjimo lauke pasirodo netikėta kliūtis ar priešo karinis objektas.

Iškilus poreikiui slėptis, tankas gali susikurti dūmų uždangą. Trečiasis tanko ekipažo narys įprastai atlieka radisto pareigas, tačiau jo dispozicijoje yra tanko valdymo sistema važiuojant atbuline eiga.

S-Tank ne bėda ir vandens kliūtys. Privažiavus upę ar ežerą, iš šonų išleidžiamas keturkampis sietas – iš šalies tankas atrodo, lyg ant jo kas būtų uždėjęs dėžę be dugnų. Taip tankas virsta amfibija ir neria į vandenį. Po vandeniu panyra visas korpusas, taip pat ir pabūklo vamzdis. Beje, S-Tankams švedai naudojo britų L-7 tankų pabūklo sistema. Šios artilerinės sistemos buvo montuojamos ir pirmuose amerikietiškų tankų Abrams modeliuose.

Nepaisant visų privalumų, didžiausias S-Tank trūkumas – jis negali šaudyti važiuodamas. Todėl šie švediški tankai yra labiau gynybos nei puolimo ginklas. Tačiau Šaltojo karo metu Švedija laikėsi neutraliteto pozicijos, ir įsprausta tarp NATO ir sovietų, buvo suinteresuota labiau gintis nei atakuoti, todėl tokie neįprasti "gynybinio plano" tankai buvo projektuojami ir gaminami ne šiaip sau ir ne per apsirikimą. S-Tankai idealiai tiko įsiveržti galinčio priešo tykojimui pasislėpus.

Tankai Stridsvagn 103 (Strv 103) Švedijos kariuomenėje tarnavo nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki 1997 m.

Komentarai (1)