Nematyti kadrai: savo noru po danguje sprogusia atomine bomba pastovėti sutikęs vyrų šešetas (Video)  (3)

Keistas ir tragiškas branduolinės istorijos nutikimas įvyko prieš 59-erius metus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šeštajame XX a. dešimtmetyje Ameriką kaustė baimė dėl Sovietų armijos branduolinio progreso, todėl buvo pradėta kurti raketa MB1 Genie. Branduolinė raketa. Branduolinė raketa, kurias laidyti galėtų reaktyviniai JAV ar Kanados oro pajėgų atakos naikintuvai. Tos raketos smaigalyje – 1,7 kilotonos (1 700 tonų trotilo) branduolinis užtaisas.

Raketos Genie buvo be automatinės nusitaikymo sistemos. Pagal sumanymą, tokią raketą užtektų nukreipti ne tiksliai į sovietų bombonešį, o tik maždaug jo kryptimi – visa kuo kitu pasirūpintų „Džinė“ (Genie).

Tiesa, vos 100 kg svėrusi branduolinė galvutė buvo panaudota tik kartą – operacijoje kodiniu pavadinimu John. Prieš 59-erius metus, 1957 m. liepos 19 d. virš Dešimtojo poligono (Area 10) Nevadoje (JAV) pakilo vienišas reaktyvinis naikintuvas Northrop F-89 Scorpion. 5,5 km aukštyje jis paleido branduolinę raketą Genie. Šioji, pagal sumanymą nuskriejusi apie 4 km, sprogo ore.

Neįtikėtina, tačiau šioje operacijoje branduolinės raketos sprogimą ore savo kailiu patirti panoro penketas nutrūktgalvių – jie panoro pabūti tokioje vietoje, kur branduolinė raketa sprogtų tiesiai jiems virš galvų.

Pulkininkas Sindey Bruce, pulkininkas leitenantas Frankas P. Ballas, majoras Normanas Bodingeris, majoras Johnas Hughesas ir eilinis Donas Lutrellas tiesiog pastovėjo po sprogstančia atomine bomba – sprogimas įvyko 5,5 km aukštyje.

Filmuotuose kadruose užfiksuota, kaip vienas jų, užsidėjęs akinius nuo saulės, žiūri į sprogimą danguje. Anot naujienų tarnybos KPLU, šio eksperimento tikslas buvo įtikinti JAV karo vadus, kad nedidelio galingumo branduolinių užtaisų sprogdinimas santykinai aukštai ore žalos ant žemės esantiems žmonėms nepadaro.

Anų laikų mokslas numatė, kad vyrai jokiais būdais neturėtų patirti kokių nors žaibiškų sveikatos sužalojimų – jie neva tiesiog per toli nuo sprogimo epicentro. Tačiau šeštojo dešimtmečio viduryje mokslininkai dar mažai teišmanė apie radiacijos skvarbą ir pavojų…

Vienintelis šiuose kadruose dalyvaujantis, tačiau juose nematomas asmuo, kuris eksperimente dalyvavo ne savo noru – tai operatorius George'as Yoshitake.

„Pamenu, sulaukiau skambučio, kad reikia mano paslaugų specialiame bandyme, – prisimena japonų emigrantų šeimos palikuonis. – Paaiškėjo, kad man teks skristi į Nevadą ir kad aš stovėsiu ant žemės po danguje sprogsiančia branduoline bomba… Klausiau, kokią specialią aprangą man išduos eksperimento metu, o man atsakė – jokios. Tą akimirką ant galvos buvau užsidėjęs tik beisbolo kepuraitę. Pamaniau, kad vis šiokia tokia apsauga…"

„Jei atvirai, nesukau dėl to galvos, – pripažįsta G. Yoshitake paklaustas, ar jam nebuvo baisu. – Kai esi jaunas, manai, kad esi nesužeidžiamas ir nieko blogo tau nenutiks… Atominio sprogimo nebijojau net ir nepaisant to, kad mano tėvai – iš Japonijos, kur žmonės jau patyrė, kas yra atominės bombos sprogimai.“

Operatoriaus pasakojimu, visi šeši vyrai (įskaitant ir jį patį) susirgo vėžiu – įkopę į ketvirtą, penktą dešimtį. Keturi iš jų mirė. Gyviems likti pavyko operatoriui G. Yoshitake ir D. Lutrellui.

Antžeminiai branduoliniai bandymai buvo uždrausti 1963-aisiais. Nuo 1946 m. iki 1962 m. iš viso buvo įvykdyta daugiau kaip 200 atmosferinių branduolinių sprogdinimų.

Beje, G. Yoshitake teko dalyvauti ne viename tokio pobūdžio eksperimente Ramiajame vandenyne – visais atvejais jis būdavo 8-30 km atstumu nuo sprogimo epicentro.

Kai kuriuose buvo eksperimentuojama ir su gyvūnais. G. Yoshitake prisimena matęs, kaip atrodė kur kas arčiau sprogimo epicentro laikytos gyvos kiaulės. „Kai kurios tebežviegė. Ore tvyrojo nenusakomas svilintos mėsos tvaikas. Klaikiai pykino. Pamaniau, kad tai – siaubinga. O jei tai būtų žmonės?“, – prisimena operatorius.

„Atominis operatorius“ tapo ir vandenilinės bombos sprogimo liudininku – šis užtaisas buvo 1 tūkst. kartų galingesnis už atominę bombą.

„Dangus nusidažė purpurine spalva – buvo klaiku…, – prisimena japonų kilmės amerikietis. – O juk mes buvom gana toli – už 30 km. Sprogimas apėmė visą dangų.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(93)
(5)
(88)

Komentarai (3)