JAV ir Rusijai atsidūrus situacijoje, kurią kai kurie linkę vadinti nauju šaltuoju karu, apie 900 amerikiečių karių neilgai trukus atsidurs pavojingiausiame fronte.

JAV ir NATO šią savaitę patvirtino Šiaurės rytų Lenkijoje nuo 2017 m. balandžio mėnesį dislokuosiančios tarptautinį batalioną, kuriam vadovaus amerikiečiai.

Strategine prasme ši Lenkijos teritorija itin reikšminga ir potencialiai galinti atsidurti žiaurumų centre, jei tarp NATO ir Rusijos kiltų ginkluotas konfliktas.

JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris spalio 26 d. patvirtino, kad amerikiečių kariai bus siunčiami į Lenkijos Ožyšo miestą, esantį vos kelių kilometrų atstumu nuo potencialaus taikinio, jei, kaip teigia karybos ekspertai, Rusija nuspręstų surengti prieš NATO nukreiptą ataką, rašo CNN.

A. Carteris šia tema pasisakė po Briuselyje vykusio NATO šalių narių gynybos ministrų susitikimo, pavadindamas karines pajėgas, kurios bus dislokuojamos Lenkijoje, kovai parengta bataliono taktine grupe.

Rusija iš karto suskubo sukritikuoti šią informaciją. Socialiniame tinkle „Twitter“ Rusijos ambasadorius prie NATO Aleksandras Gruško sprendimą dislokuoti karius pavadino konfrontacinėmis karinių pajėgų dislokavimo schemomis šalia sienų su Rusija ir pagrasino, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų.

„NATO šalys supranta, kad šie veiksmai neliks be atsako iš mūsų pusės“, - pareiškė A. Gruško.

Rusijos gynybos ministerija spalio 24 d. pranešė apie šalia Baltarusijos Bresto miesto, vos kelių kilometrų atstumu nuo vietos, kurioje bus dislokuojamos NATO pajėgos, surengtus jungtinius Rusijos ir Baltarusijos karinius mokymus, kuriuose dalyvavo apie 600 desantininkų.

Suvalkų koridorius, kuriame ir bus dislokuojamos JAV pajėgos, - tai siauras apie 100 kilometrų teritorijos ruožas, besiribojantis su NATO šalimi nare Lietuva.

Iš kitų pusių ši teritorija ribojasi su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi ir Rusijos karine sąjungininke Baltarusija.

„Tai nedidelis teritorijos ruožas, kuris, jei būtų užimtas, suteiktų rusams galimybę atskirti Baltijos valstybes nuo kitų NATO aljanso šalių“, - konstatavo JAV tyrimų centro „Atlantic Council“ transatlantinio saugumo iniciatyvos vadovas Magnusas Nordenmanas.

Jis pridūrė, kad toks veiksmas, kartu su Kaliningrado srityje rusų dislokuojamomis priešlėktuvinėmis ir priešlaivinėmis raketomis, itin apsunkins JAV ir NATO pastangas sustiprinti ir apginti savo sąjungininkes – Baltijos valstybes.

„Galima nuspėti, kad toks yra rusų atakos planas žvilgtelėjus į žemėlapį, - neabejojo M. Nordenmanas. – Rusija akivaizdžiai rengia strategiją krizės atveju laikyti nuošalyje JAV ir NATO.“

NATO atstovas patvirtino, kad Suvalkų koridorius iš tikrųjų įtrauktas į Aljanso gynybinius planus, tačiau plačiau komentuoti atsisakė.

Į Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą – taip pat bus siunčiami NATO batalionai, kuriems vadovaus Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Vokietija. Baltijos šalims itin didelį nerimą kelia Rusijos agresijos pavojus, ypač po 2014 m. Maskvos įvykdytos invazijos į Krymą ir šio pusiasalio aneksijos.

„Rusijos vykdoma militarizacija ir agresyvūs veiksmai regione kelia naujų įtampų“, - patikino Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Nauji kariniai daliniai – tai dalis NATO programos, skirtos nuraminti Aljanso nares ir atgrasyti Rusiją nuo bet kokių puolimo planų.

„Rusija nori panaudoti karinę jėgą prieš kaimynes“, - spalio 26 d. sake NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Matėme tai Gruzijoje, matėme Ukrainoje, kur buvo neteisėtai aneksuotas Krymas, tebesitęsia destabilizacija Rytų Ukrainoje, taigi NATO turi reaguoti“, - neabejojo jis.

Anksčiau šį mėnesį Rusija dislokavo branduolinį ginklą gabenti galinčių raketų „Iskander“ Kaliningrade. Šį poelgį Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pavadino didelio masto Kaliningrado pajėgų apsaugos stiprinimu ir pridūrė, kad šios raketos galėtų pasiekti didžiąją Lenkijos teritorijos dalį.

„Mes prisitaikėme ir ėmėmės atsakomųjų veiksmų dėl padidėjusio Rusijos karinio dalyvavimo šalia NATO sienų“, - spalio 27 d. konstatavo J. Stoltenbergas.

JAV karinis dalinys, kuris bus dislokuojamas Suvalkų koridoriuje ir prie kurio prisidės karių iš JK ir Rumunijos, tėra smulkmena, lyginant su amerikiečių karinėmis pastangomis, dėtomis siekiant atgrasyti Sovietų Sąjungą Šaltojo karo laikotarpiu.

Geopolitinio JAV ir Sovietų Sąjungos susipriešinimo metais apie 300 tūkst. amerikiečių karių ir tankų dislokuota Vokietijos teritorijoje, kad prireikus būtų galima apginti strategiškai reikšmingą Fuldos koridorių – žemumų teritoriją, kuri, kaip buvo manyta, galėjo tapti labiausiai tikėtinu keliu, kuriuo judėtų sovietų tankai invazijos į Vakarų Europą atveju.

„Paprasčiausiai nėra įmanoma lyginti keturių NATO batalionų ir 4 tūkst. karių su 300 tūkst. JAV karių Šaltojo karo įkarštyje“, - neabejojo Heather Conley iš Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone.

M. Nordenmanas mano, kad JAV ir NATO supranta, kad nepaisant neįspūdingo dydžio, batalionas pasižymi svarbiais privalumais.

„Krizės atveju jis suteiktų amerikiečių kariniam pastiprinimui galimybę prisidėti prie čia jau esančių JAV pajėgų“, - sakė jis. M. Nordenmanas patikino, kad šios karinės pajėgos – svarbus JAV ir NATO politinis signalas, ir pridūrė, kad bus suteikta galimybė JAV ir jų sąjungininkėms NATO mokytis regione, kuriame potencialiai gali tekti kovoti, jei kiltų ginkluotas konfliktas su Rusija.

Nors naujai dislokuojamus dalinius J. Olekas pavadino geru signalu ir gera solidarumo demonstracija, vis dėlto jis pridūrė, kad šių priemonių nepakanka, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta tik jėgos kalbą.

M. Nordenmanas teigia, kad JAV pasirinko dislokuoti karių strategiškai reikšmingiausiame Lenkijos regione. Dar jis pridūrė, kad Lenkija tapo lyderiaujančia NATO rytinių narių šalimi, o šios šalies valdžia siekia amerikiečių dalyvavimo dėl JAV turimo galingiausios Aljanso narės statuso.

Lenkija ir Estija – dvi iš vos penkių NATO šalių narių, gynybai išleidžiančių rekomenduojamus 2 proc. BVP. Latvija ir Lietuva planuoja šį tikslą pasiekti iki 2018 m.

A. Carteris akcentavo, kad JAV imsis papildomų veiksmų tam, kad būtų sustiprintos pozicijos rytinėje Aljanso dalyje.

Komentarai ()