Vienas brangiausių visų laikų naikintuvų kūrimo projektas – „Joint Strike Fighter“ (toliau JSF) panašu patirs vieną didžiausių savo nesėkmių. Nerealiai išbrangęs projektas, nesibaigiančios įrangos problemos iki šiol tik vertė būsimas naudotojas svarstyti kokius kiekius jos pajėgs įsigyti. Tačiau net ir tokios bėdos penktos kartos orlaivio nedarė nepatraukliu potencialiems naudotojams. Jau žinant apie jo bėdas 2013 m. prisijungė Danija, 2016 m. Singapūras pasiryžo įsigyti kelis naikintuvus. Nė viena šalis neatsiraukė. Iki Kanados.

Abi Šiaurės Amerikos šalys susijusios tampriais ryšiais, todėl nenuostabu, kad Kanada prie F-35 projekto prisidėjo viena pirmųjų. Vos po metų nuo projekto pradžios paskelbimo kanadiečiai ėmė finansuoti projektą bei užsirašė į eilę norinčių turėti naujuosius lėktuvus. Iki šiol šalies vyriausybė į projekto vystymą neatlygintinai investavo daugiau kaip 160 milijonų dolerių. 2010 m. buvo nuspręsta užsisakyti 65 vnt. JSF. 2014-ųjų metų Kanados gynybos ministerijos atliktais skaičiavimais toks naikintuvų užsakymas biudžetui kainuotu apie 45,8 milijardų dolerių.

Ne ypač džiuginančios projekto kūrimo prognozės dar 2011 m. Parlamento rinkimuose pradėjo kelti neramumus, o sekančiuose sprogo tarytum bomba. Jaunojo politiko Justino Trudeu vienas pagrindinių tikslų buvo sustabdyti šį projektą. „Kanada turi ilgiausią kranto liniją pasaulyje ir kanadiečiai turi teisę tikėtis, kad laivynui duosime tinkamus įrankius saugumui užtikrinti“, per rinkimus kalbėjo J. Trudeu. Šiais ir panašiais žodžiais jis sakė sieksiantis sutaupyti dešimtis milijardų dolerių įsigyjant mažiau brangius naikintuvus vardan didesnių investicijų į naujus ledlaužius ir pakrantės sargybos laivus.

Pirmininku tapus J. Trudeu, Kanados pozicija pakrypo į neapsisprendimo ką toliau darys pusę. Nežinia truko iki pat šių metų lapkričio 22 d., kai buvo pranešta apie be konkurso įsigyjamus 18-a visiškai naujų naikintuvų F/A-18. Šiuo sprendimu šalis pasiliko alternatyvos galimybę, nes pakeičiama tik ketvirtadalis esamų oro pajėgų lėktuvų, likę turėtu tarnauti iki 2025-ųjų metų.

Kokios pasekmės laukia po tokio Kanados sprendimo? JSF projekto bendrovė „Lockheed Martin“ šią vasarą grasino išmesti visas kanadiečių firmas (apie 110), susijusias su projektu, jei šalis nusisuks nuo F-35. Anot jų, nuo pat bendradarbiavimo pradžios kanadiečių firmos uždirbo per 610 milijonų dolerių prisidėdamos prie JSF vystymo.

Tačiau ar vien piniginis klausimas lėmė alternatyvų pasirinkimą? Galimas kitas priežastis įvardijo gynybos apžvalgininkas Robert Beckhusen:

F-35 projektas smarkiai vėluoja ir vis dar nėra pasirengęs atlikti kovines užduotis. Didelė dalis šalių, besiruošdamos priimti naujus naikintuvus iki galo išnaudojo turimų skraidymo resursus. Australija dar 2010 m. buvo priversta pirktis naujų naikintuvų vien dėl atsiradusios spragos užpildymo tarp nurašomų senųjų ir laukimo iki atvyks užsakytieji F-35.

JSF yra jungtinis sprendimas, kai pasinaudojant vienu lėktuvu bandomos sukurti trijų visiškai skirtingų užduočių naikintuvo versijos. Tokia sudėtinga skirtingų dalių integracija sukelia daug problemų dėl kurių lėktuvas vis dar neparuoštas naudojimui. Projektas naudingas JAV, naudosiančiai visas versijas, bet Kanadai tereikia vienos, bet kartu gauna visas dėl to atsiradusias bėdas.

JSF yra vieno variklio orlaivis, kenčiantis dėl aušinimo ir variklio darbo. Teoriškai nieko blogo, tačiau kanadiečių pilotai jau turėjo karčios patirties Arkties regione su vienmotoriais orlaiviais. 1961 m. pradėtas naudoti CF-104 „Starfighter“ dažnai susidurdavo su variklio problemomis bei duždavo. Žuvo 39 pilotai, o pats orlaivis buvo apipintas negražiais epitetais kaip „našlių gamintojas“ ar „aliumininis mirties vamzdis“. Šaltame klimate nuo sudužimo išsigelbėjęs pilotas teturi kelias valandas laiko išgyventi iki mirtinai sušąlant. Susitaikant su galimomis F-35 netektimis valstybei tektu investuoti didelius pinigus į gelbėjimo komandų plėtrą regione.

F-35 stipriai nusileidžia kovine galia turimiems CF-18 (specialiai Kanados oro pajėgoms kurta F/A-18 versija), ta pati situacija ir su koviniu atstumu, greičiu ir net manevringumu. „Superširšę“ lenkia tik sunkesniu aptinkamumu radaruose. Tačiau ir šis koziris išnyksta, jei teks skristi su prikabintais papildomais kuro bakais. Ekstremaliu NATO atveju, Kanados oro pajėgos veiktu su kitomis šalimis, ir tikrai nėra būtina jai turėti pačią geriausią ginkluotę.

Galimai tokių minčių vedini politikai pasirinko palaukti kaip toliau seksis F-35. Naujoji liberalų vyriausybė sutiko, jau po paskelbto sprendimo nebepirkti JSF orlaivių, pervesti sekančių metų įmoką, 36 milijonus dolerių, į „Lockheed Martin“ sąskaitą. Taigi, šis sprendimas išlaiko atvirus kelius Kanadai pirkti naikintuvus, tačiau tolesni žingsniai skamba kaip įspėjimas jog esamas projektas neturi tiek daug žadėtų pliusų.

Parengė: Arnas Mulokas

Komentarai (23)