Nors Rusija puoselėja ambicingus karinės modernizacijos planus ir žvangindama ginklais baugina kai kuriuos kaimynus, po demonstratyviai nepriekaištinga išore netrūksta vidinių problemų.

Apie tai dar kartą priminė nesenai pagarsintas stambaus masto korupcijos atvejis karinių bazių modernizacijos projekte Arktyje. Kaip pranešė dienraštis „Kommersant“, subrangovai galėjo pasisavinti apie 50 milijonų dolerių, skirtų radarams ir oro eismo kontrolės sistemoms diegti. Tačiau tai ne pirmas skandalingas atvejis korupcija apaugusiame šalies gynybos sektoriuje.

Į strateginių prioritetų viršų patenkantis Arkties regionas artimiausiais metais bus „apsodintas“ dar daugiau karinių bazių ir laivų, tačiau kol kaip pastaruoju atveju vietoje ginklų ir technologijų dygsta privatūs namai, konkurentai, atrodo, galės rusus prisivyti.

Šis įvykis tik atidengė senas ydas – dėl korupcijos praeityje krito ir generolų, ir aukštų karininkų „galvos“. 2012 m. gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas, pirmasis civilis, paskirtas į šią vietą, atstatydintas iš posto po korupcijos ir sukčiavimo skandalo valstybinėje gynybos sektoriaus įmonėje „Oboronservis“. Tuomet dėl išgrobstytų daugiau kaip 12 milijonų dolerių byla iškelta ministerijos nuosavybės departamento vadovei.

Pasikeitus vadovams, kai A. Serdiukovo vieton stojo ligšiolinis gynybos ministras Sergejus Šoigu, revoliucijų, regis, neįvyko. Rusijos generalinės prokuratūros duomenimis, vien 2014 m. dėl korupcijos kariuomenė prarado 7 milijardus rublių, 2015 m. – jau 9 milijardus. Ir pastarasis įvykis primena, kad srityje, kuri laikoma garbės simboliu bei yra savita iškaba užsieniui apie šalies galybę, mažiau matomų problemų vis dar yra.

Rusijos ekspertas, politologas Laurynas Jonavičius sako, kad reikia atskirti korupciją pačioje kariuomenėje ir kariniame-pramoniniame komplekse, kuriame sisteminė korupcija aukščiausiu politiniu lygiu toleruojama suvokiant, kad be to būtų sunku išlaikyti lojalumą.

„Galima paminėti, kad šitas sektorius svarbus režimui išsilaikyti, tęstinumui ta prasme, kad nemaža dalis valdančiojo elito – tiek formalaus, tiek neformalaus – yra susiję su tuo sektoriumi ir gauna iš jo pajamas vėlgi tiek oficialias, tiek neoficialias. Per ginklų prekybą ir per valstybinius užsakymus daryti tyrimus, gaminti kažkokią ginkluotę ir panašiai. Tas sektorius visą laiką yra neskaidrus, stengiamasi į jį daug neleisti. 

Plius tai yra sektorius, per kurį – yra toks terminas – dalijamos rentos. Tai yra teikiamos pajamos ištikimiems žmonėms, ant kurių didele dalimi laikosi režimas. Nes taip tu gali kontroliuoti karines struktūras, tu esi suinteresuotas, tu privalai užtikrinti, kad jos neis prieš tave, grubiai tariant. Tai vienas iš būdų užtikrinti, kad kariuomenė, saugumo struktūros, visas tas sektorius bus lojalus, yra leisti jį kontroliuojantiems asmenims pelnytis iš to sektoriaus“, – sako dr. L. Jonavičius.

Pasak jo, kaip svarbu Rusijai išsaugoti žvilgantį kariuomenės šarvą, rodo ir pastarųjų metų biudžeto perskirstymai. Nors nemažai sričių finansavimas buvo sumažintas, ginkluotosios pajėgos išliko tarp prioritetų. „Šitam sektoriuj pjauta buvo mažiausiai, palyginti su švietimo, socialiniais sektoriais. Jis pajuto mažiausiai ekonominės krizės padarinius, kas, aišku, yra indikatorius, kad karinė jėga, kariuomenės galia Rusijoje šiuo metu turbūt yra vienintelis dalykas, kuo ji gali didžiuotis ir kuo ji gali būti stipresnė, pranašesnė prieš kitus veikėjus“, – komentavo politologas.

Jis pažymi, kad, net ir nepaisant neužkamšomų skylių, į kurias nuteka pinigų upės, nepaisant vadinamųjų otkatų, Rusijos karinių technologijų pramonė, nors ir atsiliekanti nuo pagrindinės konkurentės, yra pasiekusi aukštą lygį.

Technologine prasme karinė pramonė ir karinis sektorius turbūt yra labiausiai išvystytas Rusijoje, palyginti su civiliniais aukštųjų technologijų pramonės sektoriais. „Skolkovo“ projektas buvo kažkada D. Medvedevo inicijuotas, buvo planas padaryti Rusijos Silikono slėnį, bet iš jo nieko nepavyko, tuo metu karinėje pramonėje tie pasiekimai yra pakankamai aukšti. Gal ne to paties lygio kaip amerikiečių, <...> bet rusai veikia gana aukštame lygyje.

Bet kadangi yra einančios didelės lėšos, yra kartu poreikis išlaikyti lojalumą ir stabilumą, tai tas sektorius gaunasi tokia juodoji skylė. Kadangi ten sukasi didžiuliai pinigai, <...> jų iš išorės, išskyrus prezidentą ir jam artimus asmenis, nieks tiesiai nekontroliuoja, tai atsiranda erdvė visiems tiems pasipelnymams, korupcijai, kartu, aišku, dalis tų pinigų nueina ir realiai kažkokiam progresui daryti“, – situaciją išdėstė L. Jonavičius.

Komentarai (3)