„Išsilaisvinimo ginklas“ virtęs teroristų ir banditų įrankiu: kur slypi Kalašnikovo automato sėkmė? (Video) (4)
Vos prieš kelis mėnesius Sirijos išsivadavimo armijos smogikai bandė iš nedidelio miestelio Turkijos pasienyje išvyti amerikiečių spec. padalinio karius, tuo pačiu metu šūkaudami įžeidžiančius žodžius, tokius kaip „netikėliai“, „kryžiuočiai“, „šunys“ ir „kiaulės“. Tie smogikai, kurie iš tiesų gauna JAV paramą, mojavo geriausiai atpažįstamu visų laikų ginklu – Kalašnikovo automatu. Šio įvaizdžio poveikio nederėtų praleisti pro akis, rašoma „The National Interest“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiąja dalimi filmų, televizijos ir vaizdo žaidimų industrijos dėka didžioji dalis žmonių asocijuoja AK-47 su teroristais, tarnaujančiais tironams, klastingais narkotikų karteliais ir sukilėliais fanatikais. Ir iš tiesų, aktyvus Kalašnikovo automato naudojimas susišaudymo su Dalaso policija, o taip pat ir islamistų išpuolio Paryžiuje metu sustiprina šį ryšį.
Sukurtas Antrojo pasaulinio karo metais
Iš pradžių Kalašnikovo automatas buvo sukurtas Sovietų Armijai, o taip pat kaip įrankis kovai už komunizmo plėtrą visame pasaulyje. Šiandien rinkoje yra apie 75 mln. įvairių šio automato modifikacijų. Automatas yra nesunkiai pagaminamas, jis paprastas naudoti ir yra patikimas, kas suteikia jam efektyvaus ginklo etiketę. Kalašnikovo automatas buvo ir yra naudojamas nesuskaičiuojamame konfliktų kiekyje visuose pasaulio kontinentuose. Šio ginklo istorija tiesiogiai siejasi su karo veiksmų vietovėmis, rinkos perpildymu ir neapgalvotu ginklų tiekimu.
Norėdami suprasti, kokiu būdu Kalašnikovo automatas tapo toks svarbus, derėtų atsižvelgti į kontekstą, kuriame jis buvo sukurtas.
Michailas Kalašnikovas gerai įsisavino Antrojo pasaulinio karo pamokas ir pasinaudojo paties sukaupta patirtimi kurdamas savo automatą. Karo metu sovietai suprato, kad taprinis šovinys bus idealus variantas kariams naudoti fronte. Skirtingai nuo stambaus kalibro variantų, tarpinis šovinys yra paprasčiau naudojamas šaudyti serijomis, ir jis lengvesnis, kas leidžia kariams neštis didelį skaičių amunicijos. Vokiečiai susikūrė savo 7.92 mm Kurz šovinį šturmo ginklui „Maschinekarabiner 42”, kuris vėliau taps pagrindu kuriant StG44 (Sturmgewehr).
Šis šautuvas išsiskyrė itin geromis greičio savybėmis, galingesniu kalibru, negu pistoletų-kulkosvaidžių (submachine guns), tačiau buvo lengvesnis už pačius kulkosvaidžius (machine guns). Šturmo ginklas StG44 stipriai skyrėsi nuo ginkluotės, kuria sovietai naudojo karo metu, ypač nuo pistoleto-kulkosvadžio PPŠ (greitai šaudydavo, tačiau pistoleto kulkomis), o taip pat nuo Nagano-Mosino šautuvo (stambaus kalibro, tačiau su slekamąja sklende). Įsitikinę vokiečių konstrukcijos nauda, sovietai pabandė sukurti savo pačių panašaus ginklo versiją. Būtent taip ir atsirado AK-47, leidęs sovietams panaikinti trūkumus ginkluotės grandinėje.
Pigus, tvirtas ir šaudo sunkiomis sąlygomis
Maža to, Sovietai norėjo gauti šautuvą, kuris būtų tvirtas, paprastas gaminti ir pigus. Karo sąlygos Antrojo pasaulinio karo metu Rytų fronte buvo ypač sudėtingos ir reikalavo išskirtinai patikimo ginklo. Kalašnikovas sukūrė savo automatą, kuris nebijojo nei purvo, nei smėlio. Tai leido tiksliai šaudyti iš automato į taikinius, nutolusius iki kelių šimtų metrų, net ir itin sudėtingomis sąlygomis. Ugnies galia, ginklo naudojimas itin sudėtingomis sąlygomis ir patikimumas šaudant iš tokio atstumo – visa tai iš esmės pakeitė įsivaizdavimą apie tokios rūšies ginkluotę 1940-ųjų pabaigoje ir tapo šiuolaikiniu standartu. Reiktų paminėti, kad AK-47 kainavo nebrangiai, o jo gamybai reikėjo minimaliai mažai medžiagų.
Pergalė kare – tai ne tik galimybė užmušti priešą; lemiamas elementas yra efektyvumo kaina. Vėlesnės tokio modelio modifikacijos (ypač AKM) bus dar pigesni ir dar lengviau pagaminami dėl gamybos procesų įvaldymo. Šaltojo karo metais Kalašnikovo automatas suteikė viso pasaulio proletarams priemonę įgyvendinti komunistinius perversmus. Toks, nuolatinio pasirengimo karui ir revoliucijai, pavertė ginklo gamybą esminių socialistinės planinės ekonomikos elementu.
Eksportas socialistinėms valstybėms
Maskva tiekė AK, RPK, PKM ir kitus Kalašnikovo automatų bei kulkosvaidžių variantus draugiškoms socialistinėms šalims. Tokio nesudėtingo įrengimo teigiama sąvybė yra ta, kad sovietai galėjo tiesiog perduoti brėžinius ir gaminti ginklą kitose šalyse. Automatas AK-47 dėl savo paprastumo galėjo būti gaminamas praktiškai bet kur.
Automatas AK pirmą sykį aktyviai buvo naudojamas karo Vietname metu. Amerikiečių kariai galėjo savo pačių karčia patirtimi įsitikinti jo efektyvumu, kuomet kaimiečiai, ginkluoti šiuo šturmo ginklu, pasirodė esantys sunkiai įveikiamas priešas. Vašingtonas, atsižvelgęs į patirtį Vietname, rimtai įvertino situaciją ir pratęsė šturmo ginklo AR-15 (vėliau gavusio pavadinimą M-16) konstravimą.
Kalašnikovo automato, o taip pat kitų jo pagrindu sukurtų ginklų, plėtra pasaulyje lėmė tai, kad jis itin dažnai buvo naudojamas Šaltojo karo konfliktų metu.
Salvadore, 1980-ųjų pilietinio karo metu, komunistų partizanai gaudavo įvairias Kalašnikovo ginklo modifikacijas iš Šiaurės Korėjos, Rytų Vokietijos ir Jugoslavijos, o šovinius tiekė Kuba. Tokio tipo tiekimo tinklas parodė, kad automatas yra platinamas per pasaulinį tinklą, o jo gamybą vykdo daug valstybių.
Sovietų-afganų karo metu modžahedai karinį konfliktą pradėjo su tokiomis pasenusiomis ginkluotės priemonėmis, kaip „Boer“ šautuvai, gautų dar britų karo metu. Draugiška Kremliui Afganistavo valdžia dar iki karo gaudavo Kalašnikovo automatus, o taip pat ir kitą Varšuvos pakto šalių gaminamą ginkluotę. CŽV, turtingi sauditai ir kitos organizacijos, suinteresuotos Maskvos nesėkme, organizavo nuolatinį ginkluotės srautą Afganistane. Todėl gavosi taip, kad ginklas, kurtas saugoti Afganistano komunistus, atsisuko prieš juos pačius.
Deja, pasibaigus kelis metus trukusiam karui, tūkstančiai vienetų ginkluotės buvo „pamiršta“ šioje šalyje ir tai leido vietos genčių vadams suformuoti ginkluotas gaujas, o vėliau ir Talibaną, kuris iki pat dabar kelia nerimą amerikiečių strategams.
„Išsilaisvinimo ginklas“ virto teroristų ir banditų įrankiu
Kalašnikovo automatas ir toliau pylė žibalą į partizaninio karo, terorizmo ir banditizmo ugnį jau pasibaigus Šaltajam karui.
Nelegaliai per sieną gabenami Kalašnikovo automatai taip pat yra lengviau suorganizuojami, negu medžiagos, reikalingos bomboms, ir iš dalies todėl AK-47 tapo vienu geidžiamiausių teroristų ginklų.
Įvairios šalys ir suinteresuoti asmenys Kalašnikovo automatus tiekia smogikams ir sukilėliams Libijoje, Ukrainoje, Malyje ir kitose šalyse. Sirijoje kurdai, „Islamo valstybės“ ir valdžios atstovai dažnai nukreipia šios rūšies ginklus vieni į kitus.
Nors pats Michailas Kalašnikovas tvirtino, kad jo automatas yra „išsilaisvinimo ginklas“, AK daug dažniau galima matyti teroristų ir narkotikų kartelių Meksikoje narių rankose.
