Šiaurės Korėja jau surengė ne vieną branduolinio ginklo bandymą. Bet kadangi šalis itin nuskurdusi, kyla logiškas klausimas, iš kur tiems bandymams lėšos – juk reikia milijonų. Ekspertai teigia, kad bent dalis pinigų „uždirbama“ plėšiant bankus internete, rašo „The Daily Beast“.

Šiais laikais moderniais geopolitiniais šachmatais žaidžiama tiek viešai, tiek šešėlyje – taip ir su Šiaurės Korėja bei Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Pchenjanas ruošiasi šeštajam branduolinio ginklo bandymui, kuris priartintų režimą prie jo neslepiamo tikslo sukurti tarpžemyninę balistinę raketą su branduoline galvute, galinčią pasiekti JAV vakarinę pakrantę.

Daugelis analitikų skaičiuoja, kad tokį tikslą Kim Jong Unas gali pasiekti per trejus artimiausius metus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas netyli. Jis neseniai pareiškė, kad tai gresia branduoliniu karu, o Korėjos pusiasalio link plaukia JAV lėktuvnešis „USS Carl Vinson“ – šįkart iš tikrųjų.

Korėjiečiai nesibaido. Sekmadienį šalyje buvo suimtas Pchenjane dėstęs amerikietis koledžo profesorius. Tai buvo jau antrasis JAV piliečio areštas Šiaurės Korėjoje per pastaruosius mėnesius.

Vis dėlto svarbu pastebėti, kad visi raketų bandymai, kaip ir toks, kuris praėjusį mėnesį nepavyko, yra tikrai nepigūs. Skaičiuojama, kad vien 2012 metais tokiems bandymams Šiaurės Korėja išleido 1,3 mlrd. dolerių. Iš kur tie pinigai?

Turėjo iš naujo kurti banknotus

Atrodo, iš virtualių bankų apiplėšimų. Šiaurės Korėja vis daugiau branduolinių provokacijų rengia tokiu metu, kai internete padaugėjo išpuolių bankų elektroninės bankininkystės sistemose, o jų pėdsakai veda būtent į Pchenjaną.

Antai 2016 metais iš Bangladešo banko vos nenugvelbta beveik 1 mlrd. dolerių. Tiek lėšų užtenka metams raketų bandymų Šiaurės Korėjoje.

Tokios tendencijos nestebina – valstybinio masto nusikalstamos operacijos jau daug metų yra svarbi Šiaurės Korėjos ekonomikos dalis. Pchenjanas nelegaliai parduoda ginkluotę Sirijai ir Iranui, taip pat jis yra siejamas su prekyba narkotikais, kontrabandinėmis cigaretėmis ir netikra „Viagra“.

2009 metais amerikiečiai paskelbė, kad Šiaurės Korėjoje į pasaulį paleisti JAV dolerių „superbanknotai“ – šios klastotės buvo tokios geros kokybės, kad Iždo departamentas turėjo iš naujo kurti 100 dolerių banknoto dizainą.

„Iš nelegalios veiklos uždirbami pinigai sudaro 40 proc. šalies ekonomikos“, – teigia keturių knygų apie Šiaurės Korėją autorius, Angelo valstybinio universiteto politikos mokslų profesorius Bruce'as Bechtolas.

Nusikalstamais būdais gautos lėšos išlaiko komunistų valdžią, taip pat nuteka ir kariuomenei bei, žinoma, padeda užtikrinti, kad bent partijos lyderiai gyventų prabangiai. Anot B.Bechtolo, „dalis jų, aišku, nukeliauja raketų ir branduolinei programoms“.

Pėdsakai atvedė į Pchenjaną

Nors iš Bangladešo banko 1 mlrd. dolerių pavogti nepavyko, net pareigūnų atidumas nepadėjo išvengti 81 mln. dolerių nuostolių – šios lėšos nusėdo keturiose iš anksto netikrais vardais atidarytose banko „Rizal Bank“ Filipinuose sąskaitose.

Tuomet šio banko skyriuose pasirodę tariami jo klientai – apsimetėliai kinai verslininkai – atsiėmė pinigus, pervedė juos dar ir į penktąją sąskaitą, o iš jos – į dviejų kazino namų Filipinuose sąskaitas. Tada pinigai dingo.

Paprastai dėl tokių atakų, kurias vykdant pasinaudojama mokėjimo kanalų sistema SWIFT, tyrėjų žvilgsniai krypsta į programišius Rytų Europoje, ypač Rusijoje.

Bet šįkart kompiuterių saugumo ekspertai atsekė, kad programišiai puolė beveik lygiai taip pat, kaip virtualieji chuliganai, 2013 metais surengę vadinamąsias „Tamsiojo Seulo“ atakas prieš Pietų Korėjos bankus ir televizijas.

Pastarieji išpuoliai savo ruožtu buvo labai panašūs į ataką prieš „Sony Pictures“, kuri buvo surengta keršijant už filmą „Interviu“, pasakojantį apie Kim Jong Uno nužudymą. JAV vyriausybė yra formaliai nustačiusi, kad tą išpuolį surengė būtent Pchenjanas.

Specialistai pastebi, kad Šiaurės Korėjos programišiai, kurie vadinami „Lazarus Group“, veikia kitaip nei panašūs nusikaltėliai kitose šalyse – jie įgūdžius vysto savotiškame burbule, nes valstybė labai uždara.

„Tie programišiai gyvena labai uždaroje bendruomenėje, esu tikras, kad juos prižiūri vyriausybės atsiųsti sargai. Kita vertus, izoliacija nesitęsia amžinai“, – pastebi knygą apie Šiaurės Korėjos režimą parašęs Gordonas Changas.

Didžiulė programišių armija

Pernai rudenį pastebėta, kad „Lazarus Group“ virusais užkrėtė vieno Lenkijos banko serverius. Ekspertus ypač nustebino tai, kad programišiai pasinaudojo Lenkijos finansinės priežiūros institucijos tinklalapiu, iš kurio ir išsiuntė užkrėstus failus.

Tokia taktika labai moderni, tad kibernetinio saugumo ekspertas Ericas Chienas mano, kad Šiaurės Korėjos programišiai tobulėja kone stebuklingais tempais: „2012 metais jie pradėjo atsilikdami dešimtmečiais, bet dabar pasivijo 2017-uosius.“

Tiesa, klaidų dar daroma, pavyzdžiui, puolant Lenkijos banką, programišiai netyčia atskleidė savo planus ir taikinius. Tarp pastarųjų – „Bank of America“, „MasterCard“, Europos Centrinis Bankas, „Deutsche Bank“, Estijos bankas.

Bet stebėtojams nerimą kelia tai, kad Kim Jong Uno režimas ne tik taikosi į visus – bent jau internete, bet ir yra pajėgus tai daryti. Pchenjane dirba visa programišių armija.

„Jie ėmė ir pasakė 7 tūkst. karių: „Puiku, dabar jūs būsite kibernetiniai kovotojai.“ O tada: „Puiku, o dabar jūs padėsite mums pavogti pinigų.“ Būtent tai padarė Šiaurės Korėja“, – teigė B.Bechtolas.

Ambicijos, regis, kur kas didesnės nei, pavyzdžiui, rusų programišių, kurie yra surengę SWIFT paremtų atakų, bet niekada nebandę „nusiurbti“ 1 mlrd. dolerių. Rusijoje tokie nusikaltėliai irgi turi valdžios „stogą“, bet Šiaurės Korėjai įvaizdis nerūpi – būtent tai pavojingiausia.

Komentarai ()