Nors projektas ženkliai vėlavo, o ir ką tik perduotas pirmasis egzempliorius ko gero taip ir liks vieninteliu šiemet gautu, jūrų pėstininkai gali džiaugtis galiausiai pajudėjusiu procesu. Naujos technikos, kuri leis atkurti buvusius pajėgumus, suteiks impulsą ateičiai.

Iki šiol amerikiečių kariai naudojosi senesniu, šaltojo karo metu sukurtu, „CH-53E Super Stallion“ sunkiuoju sraigtasparniu. Savo laiku jis buvo geras, bet baigtas gaminti dar 1980-ais, nenorom pasiekė savo skraidymo resursų ribas.

Juolab paskutinius 17 metų pajėgos aktyviai dalyvavo konfliktuose ir jiems kritiškai reikėjo šio didelių gabaritų krovinius gabenančio orlaivio asistavimo. Pilotai 2016 metais skundėsi, kad jų naudojama „E“ versija gedo taip dažnai, kad tik 34% turimų sraigtasparnių galėjo skirsti. Dar mažiau, vos 23 % nuo visos eskadros, buvo tinkami misijoms.

Dalių ir laiko remontui trūkumas lėmė, kad pilotai, prabuvę šešių mėnesių dislokaciją, surinkdavo tik po 30 skraidymo valandų. Tai buvo pavojingai žemas ore praleistas laikas. Geriausiu atveju palaikantis pilotų įgytų įgūdžių lygį.

Nuo tada kai įgulos viešai pasiskundė esamomis sąlygomis įvyko net kelios šių sraigtasparnių katastrofos. Beveik visos jos dėl pilotų padarytų klaidų, tokių kaip pernelyg mažas atstumas iki kito sraigtasparnio. Naujųjų karališkųjų eržilų laukimas tapo pajėgų viltimi išeiti iš šio užburto nesėkmių rato.

Šis „Sikorsky“ kompanijos kūrinys atrodo labai panašiai į pirmtaką, bet nereikia apsigauti, tai kur kas galingesnis padangių ristūnas. Jo keliamoji galia net iki 17 tonų. Su ja jį padarydamas antru pasaulyje aktyvioje tarnyboje esančiu sraigtasparniu, po TSRS sukurto „Mil MI-26“. Pastarasis sugeba iškelti tik šiek tiek didesnį. Tačiau amerikiečiai lygiavosi ne į rekordus. Savo pirmtaką naujasis „CH-53K“ lenkia bemaž tris kartus sunkių krovinių kėlimo rungtyje.

Dar vienas smulkus pokytis — visas orlaivis išsipūtė 30-ia centimetrų. Radaruose jo paliekamas pėdsakas toks pat, bet galimybės visai kitos. Senesnės kartos mašina galėjo gabenti prisikabinusi po savimi jūrų pėstininkų turimą lengvai šarvuotą „LAV-25“ šarvuotį. „K“ versija leis viduje sutalpinti kur kas didesnį ir veiksmuose dažniau panaudojamą universalųjį „Humvee“.

Jei tai atrodo neįspūdinga, žinant, kad „Humvee“ yra senstantis karinis džipas, jau yra numatytas kitas, ateities variantas. Šiemet per bandymus buvo pademonstruota kaip „CH-53K“, po savimi, gali gabenti naująjį „Oshkosh L-ATV“ šarvuotą visureigį. Automobilį pakėlus tokiu būdu, sraigtasparnio viduje, vis tiek bus galima gabenti kariškius su solidžiu keturių tonų kroviniu. Tokia konfigūracija leistu juos nugabenti apie 200 km iki numatytos paleidimo vietos.

Žinoma yra įdiegta ir daugiau įvairių techninių sprendimų, tokių kaip nauja greičių dėžė ar naujos kartos rotoriai. Vis tik didžiausias žingsnis į modernią erą padarytas elektronikoje. Visas valdymo pultas atitinką „stiklo kabinos“ standartą atsisakant kone visų analoginių prietaisų.

Palengvintas parametrų stebėjimas bei valdymas pašalina dalį darbų. Tam pilotai ankščiau turėjo skirti daug dėmesio. Mažesnė jų apkrova darbais leis įgulai ilgiau išlikti budriai. Sumažins jų klaidų tikimybę.

Prie skaitmeninių signalų perėjo ir kita sraigtasparnio įranga. Elektronika, o nebe mechaninė jėga pagrįstas visų judančių plokštumų valdymas, leis manevruoti kur kas preciziškiau.

Savidiagnostikos įranga mechanikams realiu laiku leis matyti visų sistemų būklę. Suteiks galimybę aptikti dar tik kylančias problemas ar išspręsti esamas, žinant kur konkrečiai yra probleminė dalis. Toks remonto patobulinimas turėtu būti pigesnis, greitesnis ir efektyvesnis.

JAV tikisi pasigaminti 200 vnt. šių sraigtasparnių. Taip pat aktyviai ieškos juo susidomėjusių užsienyje. Dabar, anot portalo „thedrive“, vieno orlaivio kaina siekia net 122 mln. dolerių. Tiek pat kiek kainuoja jūrų pėstininkams skirtas penktos kartos „F-35B“ naikintuvas. Tai labai didelė suma net išskirtines galimybes pasiūlančiai transporto priemonei.

Jei Amerika nesumažins planų arba atsiras dar bent keli kiti pirkėjai, gamintojo teigimu, vieno „Sikorsky CH-53K“ kaina galėtu kristi iki 80 mln. dolerių. Beveik trečdalio nuolaida skamba viliojamai, o kol kas kontraktas pasirašytas tik dėl pirmųjų aštuonių gamybos. Pastarieji prie pajėgų turėtu prisijungti sekančiais metais.

Parengė Arnas Mulokas

Komentarai (1)