Liūdnai pagarsėjusi Dirlewangerio brigada – SS būrys iš sadistų, prievartautojų ir nusikaltėlių: jų žiaurumu bjaurėjosi net esesininkai (Foto, Video) (1)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Natūralu, kad kai kurie iš pačių aršiausių nacių ideologinių rėmėjų pasibjaurėjo kai kuriais iš šių poelgių, dėl ko dažnai buvo raginama areštuoti Direlwangerį ar bent jau perkelti jo brigadą į frontą, užuot prižiūrėjus civilius.
Vienu metu SS policijos teisėjui Georgui Morgenui taip įgrįso nusiskundimai dėl brigados, kad išdavė orderį dėl Dirlewangerio arešto. Natūralu, kad Dirlewangeris kreipėsi į Bergerį, kuris savo ruožtu kreipėsi į Himmlerį Dirlewangerio vardu, motyvuodamas Himmlerį laiške, kuriame gynė Dirlewangerio veiksmus.
Dirlewangeriui buvo leista tęsti darbą ir netgi sulaukė paaukštinimo. Vis dėlto, generolas Heinzas Guderianas kreipėsi į patį Hitlerį, prašydamas išformuoti Dirlewangerio padalinį. Tačiau, Hitleris atmetė prašymus.
Dirlewangerio brigados pagrindinė užduotis beveik visą karą buvo civilinės pasipriešinimo veiklos malšinimas visoje nacių kontroliuojamoje Rytų Europoje, padalinys daugiausia veikė Lenkijoje ir Baltarusijoje.
Bene liūdniausias karo įvykis, kuriame dalyvavo Dirlewangerio brigada, buvo 1944 m. Varšuvos sukilimas. Per vadinamąsias Volos žudynes padalinys nužudė tūkstančius beginklių civilių ir vykdė neįsivaizduojamus žiaurumus.
Pavyzdžiui, ataskaitose pasakojama, kaip Dirlewangeris ir jo vyrai gyvus degina ligoninės pacientus, išvaro rėkiančias moteris prieš savo šeimas ir durtuvais subado visus ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtinius.
Kai 1944 m. rugpjūčio pabaigoje prasidėjo Slovakijos nacionalinis sukilimas, Dirlewangerio brigada buvo pasiųsta jo numalšinti. Gruodį, kai Slovakijos sukilimas buvo numalšintas, brigada buvo išsiųsta į frontą Vengrijoje.
Dirlewangerio brigados žiaurumas buvo toks didelis, kad mes net nežinome, kiek žmonių jie nužudė karo metu, o iš pranešimų surinkta informacija siekia apie 30 000–120 000 civilių Baltarusijoje ir apie 50 000 žmonių Lenkijoje.
Iš 4000 Dirlewangerio brigados karių per karą iš viso išgyveno tik apie 700.
Oskaras Dirlewangeris, po to, kai jo būrys buvo sunaikintas, operatyviai pakeitė uniformą civiliais drabužiais, pabėgo ir slapstėsi kitu vardu. Laimei, žydų koncentracijos stovykloje likęs gyvas buvęs kalinys, jį atpažino, kai Dirlewangeris buvo apsistojęs medžioklės namelyje. Prancūzijos kariai 1945 m. birželio 1 d. jį nedelsiant suėmė.
Pranešama, kad jis mirė apie 1945 m. birželio 5–7 d. Altshauseno kalėjimo stovykloje. Yra daugybė prieštaringų pranešimų apie jo mirties pobūdį (prancūzai teigia, kad jis mirė nuo širdies smūgio ir buvo palaidotas nepažymėtame kape; lenkai teigia, kad jis buvo nužudytas dėl netinkamo elgesio; kai kurie buvę kaliniai ir kalėjimo sargai teigia, kad jis pabėgo; ir buvo keletas gandų, kad jis prisijungė prie užsienio legiono), ir galiausiai jo likimas nėra žinomas, tačiau paprastai manoma, kad jis mirė Altshause.
