Sovietų „MIG-15“ ir reaktyvinių variklių istorija: vagystės, išdavystės ir plagijavimas ()
Ginkluotės ir technikos technologinis vystymas – tai ne tik laikas ir finansai, sako Lietuvos ginkluotės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Pasak jo, tam dar reikia valstybių ambicijų ir mokslinio potencialo. „Kalbant apie mokslinį potencialą, tai turi tiesioginį ryšį su švietimo sistema. Mokyklos bei universitetai turi paruošti žmones, kad jie galėtų įgyti tinkamą išsilavinimą bei pasaulėžiūrą, kad galėtų prisidėti vykdant savo valstybės technologinį vystymą. Nors socialiniai mokslai labai svarbu, tačiau inžinierinis potencialas ne ką mažiau svarbesnis“, – teigia D.Antanaitis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jis pasakoja, kad norėdamos išvengti didesnių išlaidų bei kompensuoti savo menką mokslinį potencialą, kai kurios valstybės vykdo tam tikrą „atvirkštinę inžineriją“ (angl. reverse engineering).
„Kitaip kalbant, kitos valstybės technologijos yra nuperkamos – arba tiesiog pavagiamos vykdant industrinį šnipinėjimą. Tada tas produktas yra išardomas ir nukopijuojamas be pakeitimų arba su nedideliais pakeitimais. Būtent taip ir elgėsi Sovietų sąjunga – o dabar Rusijos Federacija, Kinija bei kitos mažai išsivysčiusios valstybės“, – pasakoja karys.
Anot jo Antrasis pasaulinis karas davė milžinišką technologinio vystymo postūmį. Buvo išrasta ir sukurta aibė naujų technologijų. Viena iš jų – reaktyviniai varikliai. „Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tapo aišku, kad naikintuvų stūmoklinių variklių laikas baigėsi ir atėjo reaktyvinių variklių era. Tačiau, kad juos vystyti reikalingas būtent jau minėtas mokslinis potencialas. Lengviausias būdas – tiesiog pasinaudoti tuo ką buvo sukūrę Vokietijos inžinieriai“, – dėsto ginkluotės entuziastas.
Jis pasakoja, kad tuometiniai sąjungininkai – JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Sovietų sąjunga – pasirašė sutartį, kaip bus padalintos technologijos tarp šių valstybių. JAV, Prancūzija bei Didžioji Britanija įvykdė sutartį, paėmė technologijų tiek, kiek buvo sutarta sutartyje ir savo valstybėse įdarbino vokiečių inžinierius.
„Tuo tarpu Sovietų sąjunga pasirinko kitą kelią – pasisavino daugiau technologijų apgaudami sąjungininkus ir nevykdė sutarties dėl technologijų pasiskirstymo – bei įkalino vokiečių inžinierius, kuriuos praktiškai naudojo kaip vergus“, – teigia atsargos majoras. – Bet nors ir apgavę sąjungininkus, įkalinę vokiečių inžinierius, sovietai vis tiek taip ir nesugebėjo perprasti reaktyvinių variklių paslapties. Kad bet kokia kaina gautų šias technologijos, sovietai 1946 metais išsiuntė į Didžiąją Britaniją savo konstruktorių Viktorą Klimovą, kuris ir susitarė su Britanijos leiboristų partija dėl kelių „Rolls-Royce“ „Nene“ reaktyvinių variklių pardavimo sovietams“. Britai sutiko su viena sąlyga- varikliai negali būti naudojami kariniams tikslams.
Tačiau pasak D.Antanaičio, sovietai ir vėl apgavo. Savo gamyklose jie pritaikė „atvirkštinę inžineriją“ ir, nukopijavę britų technologijas, pristatė „Nene“ variklį kaip savo RD-45, kuris ir tapo sovietams pirma pakopa gaminant reaktyvinius variklius savo koviniams lėktuvams.
„Sovietų gamykloje „Mikoyan-i-Gurevič“ (MiG) dar kartą perdaryti britų „Nene“ varikliai buvo integruoti į sovietų prototipinį naikintuvą, tačiau tai nepadėjo sukurti tinkamo kovinio lėktuvo. Tada buvo bandyta nukopijuoti vokiečių naikintuvą „Me-262“, kurio sparnai buvo sumontuoti kampu fiuzeliažo atžvilgiu siekiant pasiekti garso greitį. Pasinaudodami vokiečių inžinierių belaisvių darbu, buvo suprojektuoti naikintuvo sparnai, kurių kampas siekė 35 laipsnius. Dabar „MiG-15“ (NATO klasifikacija – „Fagot“) galėjo pasiekti garso greitį ir skristi didesniu nei 1000 km/h greičiu“, – pasakoja karininkas.
„Taip pavogdami vokiečių bei britų technologijas, apgaudami savo tuometinius sąjungininkus bei pasinaudodami įkalintų vokiečių inžinierių darbų, sovietai gavo prieigą prie reaktyvinių lėktuvų technologijų. Tačiau tai nebuvo industrinio šnipinėjimo pradžia ar pabaiga -tai buvo ir yra tęstinis žemo inžinierinio išsivystymo bei abejotinų vertybių valstybių kasdieninė praktika“ , – apibendrina D.Antanaitis.
