Kaip Sovietų Sąjungos veiksmai paskatino Turkiją tapti NATO nare – ar Stalinas norėjo pakartoti Lietuvos scenarijų? (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau 1940-ųjų pabaigoje SSRS į situaciją pažvelgė visai kitaip. Sovietinė spauda rašė apie „turkų“, pasinaudojusių Sovietų Rusijos ir Sovietų Kaukazo respublikų silpnumu, „išdavystę“, apie mažų vietinių tautų „prievartinį išvežimą“ iš savo protėvių žemių ir apie būtinybę susivienyti sovietų armėnams ir gruzinams su savo broliais kitoje sienos pusėje.
„Nėra pagrįstų argumentų prieš šių teritorijų grąžinimą teisėtiems savininkams – armėnų ir gruzinų tautoms“, – teigiama Užsienio reikalų liaudies komisariato pranešime šalies vadovybei 1945 m. rugpjūtį.
Turkijos atoveiksmis
Maskvos spaudimas išprovokavo staigų antisovietinių nuotaikų padidėjimą Turkijos visuomenėje. Stalinas buvo pavadintas „Rusijos carų įpėdiniu“, kuris šimtmečius siekė užgrobti Juodosios jūros sąsiaurius.
Bosforo ir Dardanelų statuso peržiūrėjimo klausimą SSRS kėlė ir derybose su Vakarų valstybėmis. „Montro konvencija yra nukreipta tiesiai prieš Rusiją... Turkijai buvo suteikta teisė uždaryti sąsiaurius mūsų laivybai ne tik karo atveju, bet ir tada, kai Turkija mano, kad kyla karo grėsmė, kurią pati Turkija apibrėžia. Mes turime turėti tam tikrą garantiją, kad bus užtikrintas laisvas sovietų laivų judėjimas sąsiauriais“, – 1945 m. liepos mėn. Potsdamo konferencijoje pareiškė Stalinas.
Sutardami dėl būtinybės peržiūrėti susitarimą dėl sąsiaurio, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir JAV prezidentas Harry Trumanas diplomatiškai atmetė visus SSRS reikalavimus dėl bazių ir pretenzijų į Turkijos teritorijas. Taip pat, kaip paaiškėjo, Montro konvencija nebuvo peržiūrėta.
Po japonų pralaimėjimo ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos santykiai tarp buvusių sąjungininkų sparčiai pablogėjo, o Turkijos klausimas buvo vienas iš prasidedančio Šaltojo karo katalizatorių. Čerčilis iškėlė tarpusavio priešpriešos iškilimą savo garsiojoje kalboje apie geležinę uždangą Fultone 1946 m. kovo 5 d., kuri iš esmės pažymėjo Šaltojo karo pradžią.
SSRS diplomatinis spaudimas Ankarai iš tikrųjų Sovietų Sąjungai neatnešė jokios naudos. Priešingai, tai paspartino Turkijos suartėjimą su JAV ir Britanija. Dar 1952 metais ji įstojo į Šiaurės Atlanto aljansą (NATO).
Po Stalino mirties 1953 m., „vardan gerų kaimyninių santykių išsaugojimo ir taikos bei saugumo stiprinimo“, Maskva galiausiai atsiėmė Turkijai reikštas pretenzijas.
