[Karšta tema] Po Ukrainos Europa svarsto, kas bus kitas Rusijos taikinys: yra keletas variantų (2)
Kai kurios Europos šalys, stebinčios žiaurų Rusijos karą Ukrainoje, baiminasi, kad jos gali būti kitos.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarų šalių pareigūnai sako, kad labiausiai pažeidžiamos gali būti tos šalys, kurios nėra NATO ar Europos Sąjungos narės, įskaitant Moldovą ir Gruziją, kurios abi buvo Sovietų Sąjungos dalimi, kartu su Balkanais, Bosnijos ir Kosovo valstybėmis.
Analitikai perspėja, kad net NATO narėms gali kilti pavojus dėl Maskvos tiesioginės karinės intervencijos.
Regioninė situacija
MOLDOVA
Buvusios sovietinės Moldovos rytuose esančioje ginčijamoje teritorijoje Padniestrėje dislokuota 1500 Rusijos karių. Nors Moldova yra neutrali kariniu požiūriu ir neketina stoti į NATO, ji oficialiai kreipėsi dėl narystės ES, prasidėjus Rusijos invazijai, siekdama sustiprinti savo ryšius su Vakarais.
Invazija į Ukrainą Moldovoje padidino susirūpinimą ne tik dėl humanitarinės krizės, bet ir dėl nuogąstavimų, kad Putinas gali bandyti perkelti separatistus į rytus nuo Dniestro upės į Ukrainą per pastarosios strateginį uostą Odesoje.
Moldovos prezidentė Maia Sandu sakė, kad Padniestrėje nėra požymių dėl Rusijos pajėgų padėties pakeitimo, tačiau pabrėžė, kad susirūpinimas yra.
„Dabar šiame regione negalime jaustis saugiai“, – sakė Sandu.
GRUZIJA
Karas tarp Rusijos ir Gruzijos kilo 2008 m. rugpjūtį, kai Gruzijos kariai nesėkmingai bandė atgauti Pietų Osetijos provincijos kontrolę. Rusija per penkias kovų dienas sutriuškino Gruzijos kariuomenę. Vėliau Rusija pripažino Pietų Osetiją ir kitą separatistinį regioną Abchaziją nepriklausomomis valstybėmis.
Gruzijos vyriausybė pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau šimtams gruzinų savanorių valdžia neleido prisijungti prie tarptautinės brigados, kovojančios su Rusija Ukrainoje.
Praėjusią savaitę Gruzijos vyriausybė pateikė paraišką dėl narystės ES, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai paskelbė, kad nespartins paraiškos pateikimo, nes didėja baimės dėl Rusijos invazijos.
BALTIJOS ŠALYS
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje dar švieži prisiminimai apie sovietų valdžią.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios NATO greitai ėmėsi veiksmų, kad padidintų savo karių pasirengimą rytinėse Europos šalyse, o Vašingtonas pažadėjo papildomą paramą.
Baltijos šalių gyventojams, ypač tiems, kurie gyveno sovietų kontroliuojami, įtampa dėl pradėtos invazijos priminė masinius trėmimus ir priespaudą.
Į NATO įstojusios Baltijos šalys įgijo JAV ir Vakarų sąjungininkų karinę apsaugą.
„Rusija visada matuoja karinę galią ir šalių valią kovoti“, – sakė Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Garisonas. „Kai jie pamatys silpnybę, jie ją išnaudos“.
BALKANAI
Rusijos kariams būtų sunku pasiekti Balkanus, neįtraukus NATO pajėgų, dislokuotų visose kaimyninėse šalyse. Maskva galėtų destabilizuoti regioną, padedama Serbijos – savo sąjungininkės, kurią ji apginklavo tankais, sudėtingomis oro gynybos sistemomis ir karo lėktuvais.
Vakaruose baiminamasi, kad promaskvietiška Serbijos vadovybė, atsisakiusi prisijungti prie tarptautinių sankcijų Rusijai, gali bandyti panaudoti į Ukrainą sutelktą dėmesį, kad toliau destabilizuotų savo kaimynes, ypač Bosniją. Serbijos pareigūnai ne kartą neigė, kad kišasi į kaimynines valstybes, tačiau nebyliai palaikė Bosnijos serbų ir jų lyderio Milorado Dodiko atsiskyrimo veiksmus.
Kosovas, atsiskyręs nuo Serbijos 1999 metais, paprašė JAV įkurti šalyje nuolatinę karinę bazę ir paspartinti jos integraciją į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Pagreitinti Kosovo narystę NATO ir turėti nuolatinę Amerikos pajėgų bazę yra neatidėliotinas poreikis garantuojant taiką, saugumą ir stabilumą Vakarų Balkanuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Kosovo gynybos ministras Armendas Mehaj.
Serbija pareiškė, kad toks žingsnis yra nepriimtinas.
Juodkalnija, buvusi sąjungininkė, įvedė sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje ir yra laikoma kita eilėje Vakarų Balkanuose, norinti prisijungti prie ES.
Rusija ne kartą perspėjo provakarietišką Juodkalnijos prezidentą Milo Džukanovičių, kad šis žingsnis buvo neteisėtas.
Rusija gali tikėtis ilgainiui pagerinti ryšius su Juodkalnija, siekdama sustiprinti susisiekimą su Viduržemio jūra.