[Išsami tema] Taktinis branduolinis ginklas: kas tai yra ir kuo jis skiriasi nuo strateginių (Foto, Video) ()
Rusijos Federacijos grėsmė, panaudojant taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą, mažai tikėtina, bet niekas nežino, kas yra paranojiško Putino galvoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremlius karts nuo karto bando įbauginti pasaulį savo branduoliniais ginklais, JAV – strateginiais, o Ukrainą ir Europą – taktiniais.
Ir jei svarstysime šią galimybę Ukrainos atžvilgiu, tai bus būtent taktiniai branduoliniai ginklai, kurie išsiskiria mažesne galia ir kitomis pristatymo priemonėmis.
Taktinių branduolinių ginklų paskirtis
Branduolinių ginklų atsiradimo metu jie buvo laikomi išskirtinai strategine karine priemone, galinčia sustabdyti karą arba tapti galinga apsauga nuo jo. Dėl to Šaltojo karo metais dėl nuolatinių „branduolinių lenktynių“ susikaupė tiek strateginių kovinių galvučių, kad Žemę buvo galaima sunaikinti kelis kartus.
Kariškių galvose buvo nupieštas Trečiojo pasaulinio karo scenarijus, kai branduoliniais ginklais buvo naikinami ne tik miestai už priešo linijų, bet ir įtvirtintos pozicijos – įtvirtintos teritorijos, kariuomenės sutelkimas, perėjos, štabas ir kt. Nukreipti į juos visavertę tarpžemyninę raketą buvo neracionalu net teoriškai, o mūšio lauke generolams turėjo būti „po ranka“ tokios priemonės sunaikinti tokius taikinius.
Taip atsirado taktiniai branduoliniai ginklai. Jie atspindėjo koncepciją: minimalus šovinys – maksimalus efektas. Išties, iki didelio tikslumo ginklų atsiradimo dar buvo dešimtmečiai, o vienintelė galimybė kompensuoti klaidas buvo šaudmenų galia.
Taktinis branduolinis ginklas yra branduolinis ginklas, skirtas naudoti mūšio lauke karinėse situacijose, dažniausiai kai draugiškos pajėgos yra arti ir galbūt net ginčijamoje draugiškoje teritorijoje.
Paprastai jie yra mažesnės sprogstamosios galios negu strateginiai branduoliniai ginklai, kurie dažniausiai skirti nukreipti į priešo vidų toliau nuo karo fronto prieš karines bazes, miestus, miestelius, ginklų pramonę ir kitus didesnius plotus.
Taktiniai branduoliniai ginklai apima gravitacines bombas, trumpojo nuotolio raketas, artilerijos sviedinius, sausumos minas, giluminius užtaisus ir torpedas su branduolinėmis galvutėmis.
Karinei vadovybei taktinio branduolinio ginklo pranašumai buvo akivaizdūs. Mesti dešimtis lėktuvų į puolimą arba iššauti tik vieną šūvį. Kalbant apie radiaciją ir taršą, tai, palyginus su tarpžemyniniais strateginiais smūgiais, tai jau lašas jūroje.
Šios koncepcijos apogėjų galima laikyti šeštojo dešimtmečio pabaigoje JAV sukurtą „Davy Crockett M388“. Tai mažiausias taktinis branduolinis ginklas istorijoje, kurio galia siekia „tik“ 10-20 tonų (nepainioti su kilotonomis), o šaudymo nuotolis – iki 4 km.
Tam pačiam tikslui buvo sukurti branduolinės artilerijos sviediniai, branduolinės minos, netgi specialūs „branduoliniai paketai“, skirti diversantams. Ir tobulėjant raketų technologijoms bei atsiradus taktinėms ir operatyvinėms-taktinėms raketų sistemoms, tokioms kaip „Tochka-U“ ar „Iskander“ – specialios branduolinės galvutės.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kodėl taktiniai branduoliniai ginklai
Net hipotetinis Kremliaus strateginių branduolinių ginklų panaudojimas yra beveik 100% branduolinio konflikto pradžios garantija. Faktas yra tas, kad tokių ginklų pristatymas visų pirma atliekamas naudojant tarpžemynines raketas, kurios gali būti dedamos į paleidimo šachtas, mobiliiuose sausumos kompleksuose ar povandeniniuose laivuose.
Bent vienos iš jų paleidimas link Europos yra signalas branduolinio karo pradžiai. Juk dešimtys palydovų ir radarų stočių vienu metu stebi visas įmanomas tarpžemyninių raketų paleidimo zonas. Ir net vienos raketos paleidimas su didele tikimybe sukels atsakomųjų raketų paleidimą, o tai jau kels abejonių dėl žmonijos egzistavimo.
Taktinių branduolinių ginklų galia yra daug mažesnė nei strateginių. Tačiau net ir naudojant 50 kilotonų branduolinį užtaisą „Iskander“, kuris yra 16 kartų silpnesnis už „Topol“ kovinę galvutę, tai kainuotų šimtus tūkstančių žmonių gyvybių.
Strateginis branduolinis ginklas
Strateginis branduolinis ginklas reiškia branduolinį ginklą, kuris yra suprojektuotas naudoti taikiniuose toli nuo mūšio lauko, kaip strateginio plano dalį, pavyzdžiui, naikinti karines bazes, karinius valdymo centrus, ginklų pramonę, transporto, ekonomikos ir energetikos infrastruktūrą ir tankiai apgyvendintas vietoves, pavyzdžiui, miestus, kuriuose dažnai būna tokių taikinių.
Jis skiriasi nuo taktinio branduolinio ginklo, kuris yra skirtas naudoti mūšyje kaip puolimo dalis su draugiškomis konvencinėmis pajėgomis ir dažnai šalia jų, galbūt ginčijamoje draugiškoje teritorijoje.
Strateginiai branduoliniai ginklai paprastai turi žymiai didesnį našumą ir paprastai yra nuo 100 kilotonų iki kelių dešimčių megatonų.
