Putinas ir jo aplinka Ukraina ir Uždniestre neapsiriboja – siekia destabilizuoti dar vieną karštą ir pavojingą Europos regioną.

Karui įsiplieskus Ukrainoje, už daugiau nei pusantro tūkstančio km esančioje Bosnijoje stebėtojai perspėja, kad Rusija kursto separatizmo žarijas, kurios gali sukelti didelių problemų giliai susiskaldžiusioje Balkanų šalyje.

Pasibaigus Bosnijos karui, kuris 1992–1995 m. pareikalavo apie 100 000 gyvybių, Bosnija buvo padalinta į musulmonų ir kroatų federaciją ir serbų darinį, žinomą kaip Serbų Respublika.

Tačiau vis labiau baiminamasi, kad gali iškilti pavojus susitarimui, kuris dešimtmečius palaikė taiką Bosnijoje.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas, neslėpęs, kad žavisi ir palaiko glaudžius ryšius su prezidentu Vladimiru Putinu, vis garsiau kalba apie Serbų Respublikos atsiskyrimo tikslus – tokį žingsnį, kaip manoma, remia Kremlius.

Naujausią pavojaus signalą dėl susidariusios situacijos paskelbė JAV demokratų senatorius Chrisas Murphy, kuris per neseniai vykusią kelionę po Balkanus perspėjo apie „labai nerimą keliantį laiką Bosnijai“.

„Kai Putinas bus įspraustas į kampą, jis ketina ieškoti kitų vietų, kur bandys iškovoti pergales. Ir viena iš jų gali būti Bosnija", - sakė jis.

Ištisus šimtmečius Rusija puoselėjo gilius broliškus ryšius su Balkanų serbais – juos siejo jų slavų ir stačiatikių paveldas bei tvirtos sąjungos per XX amžiaus pasaulinius karus.

NATO intervencija į Balkanus 1990-aisiais – iš pradžių Bosnijoje, o vėliau prieš Serbiją per Kosovo karą – Kremliaus ilgą laiką buvo vertinama kaip žeminanti provokacija.

Nuo tada Rusija stengėsi padidinti savo įtaką Bosnijos serbams.

Pareiškimuose, kuriuose atkartojo Putino retoriką prieš karą Ukrainoje, Maskvos ambasadorius Sarajeve perspėjo, kad Rusija „reaguos“, jei Bosnija įstos į NATO. Ambasada taip pat perspėjo Vakarus dėl manevrų, galinčių destabilizuoti Bosniją.

Maskva nuolat smerkia tarptautinį aukščiausiajį atstovą Bosnijoje – postą, sukurtą karą užbaigusiems taikos susitarimams prižiūrėti, ragindama panaikinti šias pareigas.

Rusija neseniai piktinosi „didėjančiais bandymais perrašyti susitarimų principus ES ir NATO naudai bei Bosnijos serbų nenaudai“.

Nuolatinė Serbų Respublikos parama Maskvai taip pat neleido Bosnijai sekti Vakarų šalis ir pritaikyti sankcijas Rusijai po invazijos į Ukrainą.

Kovo mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Bosnija yra tarp galimų Rusijos „dar didesnio įsikišimo“ taikinių.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()