[Žinios trumpai] „Tai siaubinga perspektyva Rusijai, Ukrainai ir mums visiems“. Viešai paskelbė naująją Rusijos ideologiją, kuria intensyviai plaunamos Putino smegenys ()
Neseniai duotas interviu su Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu oficialiam Kremliaus režimo leidiniui „Rossiyskaya Gazeta“ yra tiek reikšmingas, tiek neįprastas, „Moscow Times“ rašo analitikas Markas Galeotti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turint omenyje, kad Patruševas praktiškai yra V. Putino patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, interviu ne itin plačiai išplatintam laikraščiui leidžia daryti gana aiškią išvadą, kad jis skirtas vienai auditorijai – Vladimirui Putinui.
Nes net ir asmeninėje autokratijoje yra vietos politikai – štai kodėl net caro žmonės turi pateikti savo argumentus vizijos, kuria nori paveikti jo veiksmus, naudai.
„Interviu daugeliu atžvilgių yra vadinamųjų „silovikų“ (saugumo ir žvalgybos agentų) manifestas. Jame vaizduojama apokaliptinė vizija, kurioje Amerika, ilgą laiką padalijusi pasaulį į „vasalus ir priešus“... atsisuko prieš Rusiją, nes nenori „atsisakyti suvereniteto, savimonės, kultūros, vidaus ir užsienio politikos nepriklausomybės“.
Yra keli vidiniai frontai, kuriuose šie Patruševo vadovaujami „silovikai“ turi palaikyti savo reikalą ir ginti savo žemę, sako analitikas.
Visų pirma, ar tai vis dar „speciali karinė operacija“ ar „karas“, kurį rusai uždraudė vadinti tokiu, nes priešingu atveju jiems grėstų įkalinimas?
„Teismo“ užkulisiuose vyksta karštos diskusijos dėl terminijos, rodančios konflikto eskalaciją.
Nes galiausiai formaliai pripažinus „karu“, atsivertų daug naujų galimybių, įskaitant raginimą vykdyti visuotinę rezervo karių mobilizaciją ir pratęsti naujokų karinę tarnybą.
Tai patraukli perspektyva, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis karo pastangų sunkumas yra kovinių pajėgų trūkumas.
Tačiau daugelis, ypač prezidento administracijos politiniai veikėjai, baiminasi, kad tai būtų tik pripažinimas, jog pirmasis operacijos etapas buvo pralaimėjimas. Kiti nerimauja, kad tai sumažintų Rusijos veiksmų laisvę taikos derybose.
„Patruševo teiginys, kad [operacija] tapo karu prieš NATO, yra griežtų ideologų bandymas sukurti naratyvą, kuris šį konflikto perkėlimą pristato ne kaip pralaimėjimo produktą, o kaip atsaką į pačių Vakarų eskalaciją. Panašiai, prasidėjus karui, daugelis „silovikų“ agitavo už ekonomikos nacionalizavimą ir militarizavimą. Kabineto technokratai sėkmingai tam pasipriešino ir vis dar priima ekonominius sprendimus. Tačiau Patruševas vėl atveria šį frontą, teigdamas, kad Rusija turėtų nustoti pasikliauti „pačiais rinkos mechanizmais, nepaisant mūsų šalies ypatumų“, – rašė Markas Galeotti.
Patruševas pasisako už pačios Rusijos ekonomikos kūrimą, kuri būtų grindžiama valstybės poreikiais ir būtų įgyvendinama taikant „griežtesnę įgyvendinimo discipliną“. Tai skamba gana panašiai kaip sovietinė ekonomika, pažymi analitikas. Tai visada buvo „karo ekonomika, net taikos metu“.
Tokia yra Patruševo, kaip „silovikų“ lyderio „manifesto“ esmė: „Rusija, pasišventusi amžinam karui su Vakarais – kultūriniam, politiniam ir kartais kariniam, reikalaujančiam absoliučios drausmės ir visuomenės bei ekonomikos sutelkimo.“
„Tai siaubinga perspektyva Rusijai, Ukrainai ir mums visiems“, – rašė analitikas ir paaiškino, kad nors Patruševas tikriausiai yra artimiausias V. Putino ideologas, šiek tiek ramina, kad jis irgi turi remti savo reikalą.
Ir net jei natūrali logika yra tokia, kad, jei karas užsitęs, spaudimas Rusijos sovietizacijai ar net Šiaurės Korėjai bus vis labiau viliojantis, kol kas diskusijos tebevyksta.
