„Vienas didžiausių Europos infrastruktūros projektų.“ Iš Kopenhagos į Hamburgą – per 2,5 valandos ()
Iki 40 metrų po Baltijos jūra nusileisiančiu ilgiausiu pasaulyje panardintu tuneliu bus sujungta Danija ir Vokietija, o 2029 m., kai jis bus atidarytas, sutrumpės kelionės tarp šių dviejų šalių laikas, praneša CNN.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Birželio 17 d. Danijos karalius Frederikas X iškilmingai atidarė pirmąjį Fehmarnbelto tunelio elementą – tai buvo svarbus momentas praėjus ketveriems metams po to, kai 2020 m. buvo pradėtos statybos, o prieš tai daugiau nei dešimtmetį vyko planavimas.
Danijos pusėje, į rytus nuo Redbighavno, pernai baigta statyti gamykla, kurioje bus statomos 89 masyvios betoninės sekcijos, sudarysiančios tunelį. Už projektą atsakinga Danijos valstybinė bendrovė „Fermern A/S“ teigia, kad tai didžiausia ir pažangiausia tokio pobūdžio gamykla. Tunelis, kurio ilgis sieks 18 kilometrų, yra vienas didžiausių Europos infrastruktūros projektų, kurio statybos biudžetas viršija 7 mlrd. eurų.
Palyginimui, 1993 m. baigtas statyti 50 km ilgio Lamanšo tunelis, jungiantis Angliją ir Prancūziją, kainavo 12 mlrd. svarų sterlingų dabartiniais pinigais. Nors tunelis po Lamanšu buvo ilgesnis už Fehmarnbelto tunelį, jis buvo įrengtas naudojant gręžimo mašiną, o ne panardinant iš anksto pastatytas tunelio atkarpas.
Naujas tiltas bus statomas per Fehmarno juostą – sąsiaurį tarp Vokietijos Fehmarno salos ir Danijos Lollando salos – ir yra suprojektuotas kaip alternatyva dabartinei keltų linijai iš Redbio ir Puttgardeno, kuria kasmet plukdomi milijonai keleivių. Jei dabar keltu persikeliama per 45 minutes, tai traukiniu užtruks vos septynias minutes, o automobiliu – 10 minučių.
Greitesnė kelionė
Kaip rašo CNN, tunelis, kurio oficialus pavadinimas – „Fehmarnbelt Fixed Link“, taip pat bus ilgiausias pasaulyje sujungtas kelių ir geležinkelių tunelis. Jį sudarys du dviejų eismo juostų greitkeliai, kuriuos skiria aptarnavimo koridorius, ir du elektrifikuoti geležinkelio bėgiai.
„Šiandien, jei važiuotumėte traukiniu iš Kopenhagos į Hamburgą, užtruktumėte apie keturias su puse valandos“, – 2022 m. sakė „Femern A/S“ technikos direktorius Jensas Ole Kaslundas.
„Kai tunelis bus baigtas, ta pati kelionė truks dvi su puse valandos. Šiandien daug žmonių skraido tarp šių dviejų miestų, tačiau ateityje bus geriau važiuoti traukiniu“, – priduria jis.
Tokia pati kelionė automobiliu bus maždaug valanda greitesnė nei šiandien, atsižvelgiant į laiką, kurį sutaupysime, nes nereikės laukti eilėse prie kelto.
Pasak Kaslundo, be naudos keleiviniams traukiniams ir lengviesiems automobiliams, tunelis turės teigiamos įtakos krovininiams sunkvežimiams ir traukiniams, nes bus nutiestas 160 km trumpesnis sausumos kelias tarp Švedijos ir Vidurio Europos nei šiandien.
Šiuo metu tarp Skandinavijos pusiasalio ir Vokietijos per Daniją galima keltis keltu per Fehmarno juostą arba rinktis ilgesnį maršrutą tiltais tarp Zelandijos, Funeno ir Jutlandijos pusiasalio salų.
Vykdomi darbai
Projektas pradėtas įgyvendinti 2008 m., kai Vokietija ir Danija pasirašė sutartį dėl tunelio statybos. Vėliau prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol abi šalys priėmė reikiamus teisės aktus ir atliko geotechninius bei poveikio aplinkai tyrimus.
Danijoje procesas baigėsi sklandžiai, o Vokietijoje kelios organizacijos, įskaitant keltų bendroves, aplinkosaugos grupes ir vietos savivaldybes, apskundė projekto patvirtinimą dėl teiginių apie nesąžiningą konkurenciją arba aplinkosaugos ir triukšmo problemų.
2020 m. lapkritį Vokietijos federalinis teismas atmetė skundus.
„Sprendimas buvo priimtas su tam tikromis sąlygomis, kurių mes tikėjomės ir kurioms buvome pasiruošę, dėl to, kaip stebėsime aplinką statybų metu, dėl tokių dalykų kaip triukšmas ir nuosėdų išsiliejimas. Manau, kad tikrai turime užtikrinti, jog poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis“, – 2022 m. sakė „Femern A/S“ generalinis direktorius Henrikas Vincentsenas.
Šiuo metu vykdomi keli kiti projekto etapai, įskaitant faktinio griovio, kuriame bus įrengtas tunelis, kasimą. Kiekviena atkarpa bus 217 metrų ilgio (maždaug pusė didžiausio pasaulyje konteinerinio laivo ilgio), 42 metrų pločio ir 9 metrų aukščio. Kiekviena iš jų sveria 73 000 metrinių tonų, taigi bus tokia sunki kaip daugiau nei 13 000 dramblių.
Gamykloje yra trys salės ir šešios gamybos linijos. Sekcijos bus dedamos tiesiai po jūros dugnu, giliausioje vietoje – apie 40 metrų žemiau jūros lygio, o į vietą perkeliamos baržomis ir kranais. Sekcijų išdėstymas užtruks maždaug trejus metus.
Platesnis poveikis
Statybos projekte tiesiogiai dirbs iki 2 500 žmonių. Danijos pramonės konfederacijos, vienos didžiausių Danijos verslo organizacijų, atstovas Michaelis Svane CNN 2022 m. sakė, kad, jo nuomone, tunelis bus naudingas ne tik Danijos verslui.
„Fehmarnbelto tunelis sukurs strateginį koridorių tarp Skandinavijos ir Vidurio Europos. Atnaujintas geležinkelio perkėlimas reiškia, kad daugiau krovinių iš kelių persikels į geležinkelį, taip remiant klimatui nekenksmingą transporto rūšį. Tarpvalstybines jungtis laikome augimo ir darbo vietų kūrimo priemone ne tik vietos, bet ir nacionaliniu mastu“, – sakė jis.
Nors kai kurios aplinkosaugos grupės išreiškė susirūpinimą dėl tunelio poveikio jūrų kiaulėms Fehmarno juostoje, Danijos gamtos apsaugos draugijos atstovas Michaelis Lovendalas Kruse mano, kad projektas bus naudingas aplinkai.
„Įrengiant Fehmarn Belto tunelį, Danijos ir Vokietijos pusėse bus sukurtos naujos gamtinės teritorijos ir akmeniniai rifai. Gamtai reikia erdvės, todėl jos bus daugiau“, – sako jis.
Be to, jis priduria, kad didžiausias privalumas bus nauda klimatui. Greičiau kertant juostą, traukiniai taps rimtu iššūkiu oro transportui, o krovinių gabenimas elektriniais traukiniais yra neabejotinai geriausias sprendimas aplinkai.
Parengta pagal CNN informaciją.
