Umeå ir Sundsvall’is – du Švedijos miestai, 1888 m. birželio 25-ąją virtę pelenais. Abu tą pačią dieną, abu akimirksniu. Jie, kaip ir daugelis degusių iki tol, buvo mediniai, todėl dar iki šios nelaimės, 1874-aisiais, Švedijos vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus. Abu miestus atstatė, abu pražydo puikiausiais neogotikos, neorenesanso, neobaroko stilių pavyzdžiais, tačiau daugelį amžių šalyje gyvavusi medinės architektūros tradicija miestuose buvo nubraukta. Mediniai namai toliau statyti užmiesčiuose bei kaimuose ir greitai tapo vargano gyvenimo simboliu.

Geri ženklai

Situacija ėmė keistis praėjus 120 metų. Draudimas miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus atšauktas 1995-aisiais Švedijai tapus Europos Sąjungos nare. Tobulėjančios technologijos leido švedams pamiršti ugnies baimę, o į miestus pamažu ėmė grįžti medinė dvasia ir, rodos, kuo toliau, tuo drąsiau toji dvasia į juos veržiasi. Praėjusių metų spalį medienos pramonės žurnalas (Timber Industry Magazine) skelbė, kad Švedijoje 15 % naujų daugiaaukščių statinių yra mediniai, 20 % tiltų šalyje sukonstruoti iš medžio. Medienos naudojimas sporto arenų, paviljonų statyboms nuo 2001 m. išaugo 35 %, o medinių daugiaaukščių namų skaičius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 2 iki 15 %. Tačiau labiausiai išaugo medinių priestatų paklausa, kai ant senų gyvenamųjų daugiabučių stogų iškeliami nauji aukštai. Tokios statybos sudaro net 50 % rinkos. 

Svarbu bendradarbiauti

Švedijos medinių statybų tarybos (šved. Sveriges Träbyggnadskansli) vadovas Niclas Svensson’as mano, kad tokį medinės architektūros augimą rinkoje lėmė statybų pramonės ir valdžios žmonių bendradarbiavimas. Be to, Švedijoje veikiantis priešgaisrinės apsaugos reglamentas statybinėms medžiagoms nenumato apribojimų. Gaisro metu svarbiau už medžiagas yra tinkamas visos struktūros veikimas. 

„Mes turėjome įtikinti tuos, kurie miestų savivaldose priima galutinius sprendimus. Kai politikams pasakai, kad statybos iš medžio žmonėms suteiktų daugiau pasirinkimo galimybių ir padidintų konkurencingumą, šie tiesiog negali atsakyti ne“, – sako N. Svensson’as. Pavyzdžiui, Suomijoje reikalai juda kur kas lėčiau, mat šalies savivaldybių įtaka statybų sektoriui yra ne tokia stipri kaip Švedijoje, kur vietinės statybų kompanijos privalo laikytis miestų savivaldose priimtų nutarimų.

Teigiamai veikia aplinką

Aktyviausiai medinės architektūros skatinimo programose dalyvauja mažos ir vidutinės statybų įmonės, na, o didžiosios kompanijos šiuo sektoriumi susidomėjo tik dabar, kai statybos iš medžio šalies rinkoje įgauna vis didesnį pagreitį. N. Svensson’as tikina, kad daugelis medinės architektūros skatinimo programomis susidomėjo dar ir todėl, jog šios kėlė dabar ypač aktualias aplinkosaugos ir klimato problemas. Štai Švedijos miškų pramonės federacija savo programa, pavadinta „Švedijos mediena“ (Swedish Wood), siekia medį iškelti kaip konkurencingą, draugišką aplinkai ir darnią statybinę medžiagą. Labiausiai pabrėžiamas medžio vaidmuo mažinant anglies dvideginio kiekį ir nauda viso gyvavimo ciklo metu – nuo miško iki perdirbto ekologiško kuro. 

Jei įgyvendinant didesnio masto projektus vietoj įprasto statybos būdo pasirenkamas medinis, tai paties statybų proceso metu net 90 % sumažinamas išsiskiriančio anglies dvideginio kiekis.

Praktiškas požiūris

Tačiau statybų bendrovėms medinės statybos patraukliausios tuo, kad leidžia efektyviau valdyti išlaidas itin sutrumpinant statybų laiką ir esant didesniam darbo našumui.

„Mūsų tiekėjai penkių aukštų medinį pastatą surenčia per aštuonias su puse savaitės, palyginkit tai su įprastomis metus trunkančiomis statybomis. Aš vis dar negaliu suprasti, kodėl metodu, kuriuo šiandien naudojasi su medinėmis konstrukcijomis dirbančios įmonės, statančios penkiaaukščius pastatus, vis dar nėra naudojamasi ir visur kitur“, – sako N. Svensson’as.

Žaibišką statybų greitį iliustruoja ir Umeå mieste, šiaurės Švedijoje, per geležinkelį nutiestas 230 m ilgio pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtas medinis tiltas. Jis iškilo viso labo per 45 minutes.

Tačiau greitis – ne vienintelis privalumas. Medis, palyginti su kitomis statybose naudojamomis medžiagomis, yra lengvas, o tai išplečia jo panaudojimo ir pritaikymo galimybes. Pavyzdžiui, Švedijos miestuose sprendžiant būstų trūkumo problemą ant jau esančio daugiabučio stogo iškeliami nauji aukštai. Tam, kad būtų iškelti 4–5 papildomi mediniai aukštai, pamatų stiprinti visai nereikia, pliusą prideda ir tai, kad tokios statybos nenutraukia įprasto daugiabučio gyventojų gyvenimo ritmo. Šios rūšies statybos šalies rinkoje per pastaruosius metus labiausiai išaugo.

Šalies veidas – mediniai daugiaaukščiai

Švedijos miestuose sparčiai dygsta mediniai daugiaaukščiai namai ir tai ją išskiria iš kitų Skandinavijos pusiasalio šalių, kuriose medinių namų aukštingumas vis dar ribojamas. 

Pirmasis po 120 metų draudimo penkių aukštų daugiabutis iškilo dar 1996-aisiais Vällundden‘o mieste, tačiau statybos nebuvo pigios, išlaidos mažai tenusileido įprastų, betono daugiaaukščių kainai. Ledus modernios medinės architektūros lauke išjudino Växjö miestas, kuris visuomet siekė tapti ekologiška gyvenamąja vieta. Dėl į švarią aplinką orientuotos politikos nuo 1993 iki 2007 m. miestui pavyko 32 % sumažinti CO₂ emisijas. Siekdama aplinkosaugos tikslų Växjö savivaldybė ėmė skatinti medinių daugiaaukščių namų statybą, o miesto taryba inicijavo Välle Broar‘o projektą: naujajame rajone per dešimt metų iškils mediniai daugiaaukščiai namai, kuriuose galės gyventi apie 2 000 žmonių.

Pirmieji keturi aštuonių aukštų mediniai apartamentų kompleksai jau pastatyti, jais, kaip aukščiausiais šalyje mediniais statiniais, itin didžiuojasi miesto savivaldybė, kuri, paragavusi sėkmingo bendradarbiavimo su vietos statybų sektoriumi, Linnaeus universitetu ir Švedijos miško savininkų asociacija „Södra“ vaisių, suplanavo dar daugiau didelių medžio architektūros projektų. Vienas iš jų – nauja medinė teniso arena. Kiti miestai, tarp kurių ir sostinė Stokholmas, drąsiai pasekė Växjö pavyzdžiu. Eksjö miesto savivaldybė, visai kaip ir Växjö, glaudžiai bendradarbiaudama su medienos pramonės įmonėmis, miškų savininkais ir mokslo žmonėmis, stato naujus gyvenamuosius daugiaaukščius namus ir medinę sporto areną. Kitame mieste, Västervik‘e, panašios statybos dar neprasidėjusios, tačiau jau yra suplanuotos. Stokholme, Sundbyberg‘o rajone, iki 2013-ųjų pavasario turėtų iškilti pirmasis aštuonių aukštų medinis kompleksas, o iki 2015-ųjų – likusieji trys.

Visi šie miestai dalyvauja „Trästad 2012“ projekte, kuris vienija 16 Švedijos savivaldų. Šiuo projektu siekiama kaupti patirtį ir kelti kompetenciją medinių daugiaaukščių namų statybos srityje, taip pat ieškoti būdų, kurie, taikant modernias medinių statybų sistemas, leistų gaivinti miestų aplinką ir padėtų sukurti patrauklią bei darnią gyvenamąją erdvę.

Turinys

• Redakcijos skiltis
  Mažaraščių “košė” 8
• Nemirtingo žingsnio taktu
  Just. Marcinkevičius. Didumas to, kas mumyse 10 
• Ta akimirka žavinga
  Šakarnių pušis 11
• Miškas ir mes
  S. Stonkienė. Veiklos efektyvinimas ar nuosprendis? 12
  Iš valstybinių miškų 16
  Kas naujo pasaulyje 17
• Pokyčių verpetuose
  A. Brukas. Ar saugom tik 1 % miškų? 18
  V. Skafaru. Švedų medinė architektūra 22
• Savas miškas
  Z. Bitvinskaitė. Išbandymų metas 26
  A. Kazitėnas. Svetimas miškas kaip savas 30
• Pažintis
  L. Senkus. Raganų kalnas Juodkrantėje 34
• Baldai
  G. Miško. Baltic furniture 2011 38
• Medis ir verslas
  A. Staponkus. Medienos pramonė kaime 40
  Daugės miškų – mažės taršos 42
  Medienos kainos 44 
• Technika
  Stihl – dar laipteliu aukščiau 50
  V. Ribikauskas. Urėdija investuoja į naują techniką 54
  N. Požėlienė. Moderni technika palengvina darbus 56
• Medžioklė
  V. Ribikauskas. Medžioklės tradicijos grįžta 58
• Knygų lentyna
  Žalieji milžinai 61
• Mūsų žosmė
  Kaip rašyti: šv. ar Šv.? 61
• Pirma buvo žodis
  A. Toliatas. Ateities niekas neatneš dovanų 62 
• Būkime sveiki
  D. Červokienė. Valgomasis krienas – prieskonis, ir vaistas 63
• Medis ir aplinka
  M. Abramavičius. Metelių regioninis parkas 66
  V. Ilonis. Žaliasis mano miesto apdaras(I) 69
• Miško pavilioti
  P. Laurinavičius. Lietuvos miškai – tik gražūs parkai 71
• Jaunuolynas
  S. Obelevičiūtė. Kauno miško bičiuliai 74
• Iš raudonosios knygos
  Rudasis ausylis 76 
• Mano medis
  A. Veryga: “Medis – mano gyvenimo dalis” 78 
• Juokai
  Šunys 79

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"

Autoriai: Viktorija Skafaru

Komentarai (14)