Būstas yra vienas brangesnių pirkinių žmogaus gyvenime, todėl verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį renkantis šį pirkinį. Kaip išvengti nuostolių ir klaidų?

Keliais patarimais pasidalijo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius per kreditų biuro „Creditinfo“ ir „M Capital“ seminarą ISM vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje.

„Vieta, vieta, vieta – sakoma, kai kalbama, kaip rinktis nekilnojamąjį turtą (NT). Tačiau visą laiką reikia labai tiksliai įvertinti, ko pačiam reikia. Iš tiesų, yra labai šaunu gyventi miesto centre, turėti prieigą prie pagrindinių miesto traukos objektų, restoranų, barų, daug vaikščioti pėsčiomis, todėl nekeista, kad būstas miesto centre yra gerokai nusidėvėjęs. Tada kyla mintis: galbūt verta pirkti būstą netoli miesto centro, bet naują?“, - pradėjo pasakoti M. Statulevičius.

Miesto centre gyvenantis M. Statulevičius su susirinkusiais pasidalijo savo aplinkos žmonių patirtimi.

„Kaimynas darė remontą 1959 m. bute, tai užtruko beveik metus ir jis sakė, kad tai – jo namas, kur gyvens su žmona ir vaikais nuolat. Pasidarė remontą, įsikėlė, pagyveno pusmetį ir matau, kad butas parduodamas. Žmonės pamatė, kad butas neatitinka lūkesčių: yra triukšmas, garsiai gyvenantys kaimynai, o šeimai tai – nepalanku“, - kalbėjo M. Statulevičius.

Jis pataria prieš perkant būstą įvertinti, ko žmogui reikia būtent tuo metu ir nepirkti būsto ateičiai, t. y., kai padidės šeima arba priešingai, kai paaugs vaikai.

„Lietuvoje žmonės būstą keičia vidutiniškai 2-3 kartus, Vakaruose praktika yra 8-9 kartai. Be abejo, ne visais kartais žmonės yra būsto savininkais, bet mobilumas yra stiprybė, esate jauni profesionalai, nereikia „inkaruotis“ su turtu ir Vakarų praktika tai patvirtina, - palygino jis. - Ir būstą verta rinktis pagal savo poreikius. 2010 m. buvo skaičiuota, kiek vidutiniškai išleidžia Riešėje ar toliau gyvenantis žmogus kurui dirbdamas mieste, kai ir jo vaikai bei žmona didžiąją dalį laiko būna mieste, suma siekė apie 2 tūkst. Lt. Pagalvokite, tai yra daugiau nei būsto paskolos įmoka.“

Senas ar naujas butas?

Kokį būstą rinktis: seną ar naują, M. Statulevičius taip pat pataria įvertinti pagal žmogaus finansines galimybes ir norus.

Jis sako, kad nors senos statybos būstas dažnu atveju yra pigesnis, jei jis nėra miesto centre, verta prisiminti, kad papildomai kainuos jo remontas ir renovacija, taip pat svarbu, ar atitinka dabartinius šeimos poreikius būsto išplanavimas, ar gali būti problemų dėl vietos automobiliui.

„Architektas Mindaugas Pakalnis mėgsta pajuokauti, kad seno išplanavimo būstuose atskirai yra virtuvė, atskirai kambarys. Žmona daro vakarienę, kepa blynus, vyras tuo metu žiūri televizorių arba dirba. Jie nesusitinka, dėl to tokia prasta Lietuvos demografinė situacija“, - prisiminė M. Statulevičius.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nors naujas būstas yra brangesnis ir kurį laiką nekelia bėdų dėl remonto, nes turi statytojo garantijas, taip pat nėra didelių išlaidų komunalinėms paslaugoms, bėdų dėl automobilio vietos, yra dalykų, kuriuos reikia žinoti prieš perkant naują būstą.

„Svarbu pasidomėti statytojo patirtimi ir istorija. Nežinau, gal esate girdėję tokį atvejį, kai viename Vilniaus mikrorajone šuo prasigraužė į kaimyno butą?, - klausė M. Statulevičius. - Yra ir kitų istorijų, kai baigiantis garantiniam laikotarpiui vystytojas iškelia viso namo ar laiptinės gyventojus, laikinai juos apgyvendina viešbutyje, ir kapitaliai jį suremontuoja, nes naujas namas yra „gyvas“, gali atsirasti įtrūkimų ir panašiai.“

Pagal Statybų įstatymą matomų darbų garantinis terminas yra 5 metai, paslėptų - 10 metų, todėl M. Statulevičius pataria atkreipti dėmesį skaitant būsto pirkimo sutartį, kas atliks garantinius būsto remonto darbus, jei jų reikės.

Dar vienas svarbus aspektas, kokia yra būsimo būsto paskirtis. Ji gali būti ne tik gyvenamoji, bet ir komercinė, kūrybinių dirbtuvių, poilsio patalpos, svečių namų arba nenurodyta. Griežčiausi reikalavimai yra gyvenamosios paskirties objektams: pradedant nuo vietų automobiliui ir baigiant nepertraukiamu saulės spindulių patekimu į butą ne mažiau kaip 2 valandas.

„Dabar dėl įvairių gana griežtų turto plėtos technologinių reikalavimų, kai kurie vystytojai parduoda turtą, kai jo paskirtis yra ne gyvenamoji, o komercinė. Tai nėra blogai ir kai kuriais atvejais nesukelia jokių nepatogumų, kai kuriais atvejais tai turi niuansų“, - vardijo jis.

Gyvenamoji paskirtis jokių papildomų rūpesčių nesukelia: galima tokiose patalpose registruotis ir leisti vaikus į darželį pagal gyvenamąją vietą, nėra nekilnojamojo turto mokesčių, jei būstas ne brangesnis nei 220 tūkst. eurų.

Kitos paskirties NT, pavyzdžiui, komercinio, savininkai turi mokėti NT mokestį, ne visos paskirties objektuose galima nurodyti savo gyvenamąją vietą. Dažnu atveju brokeriai pirkėjams kalba apie galimybę keisti NT paskirtį, bet M. Statulevičius pataria dėl to pasikonsultuoti su teisininkais, nes tai gali būti sudėtinga, papildomai kainuoti, kartais - būti neįmanoma.

„Žinokite, ką perkate, nes dažnu atveju būsto paskirtis preliminarioje sutartyje yra nutylima“, - pastebi jis.

Ar vertė gali augti?

Svarbu įvertinti, kiek būstas bus vertas ilguoju laikotarpiu, t. y., kaip keisis jo vertė. Norint tai prognozuoti, verta pasižiūrėti Bendrąjį Vilniaus planą ir patikrinti, ar prie jūsų namų planuojamas kelias, komercinė ar kita gyvenamoji, visuomeninė statyba, jei taip, koks jos tankumas, aukštingumas ir panašiai.

„Jeigu dabar nusipirkote butą su vaizdu į pievą, mišką ar upę, tai nereiškia, kad taip bus ir po kelerių metų. Vilniaus praktika rodo, kad gali atsirasti labai įdomių objektų, net tokiame sklype, kur, atrodo, tai tikrai negalėtų tilpti. Yra ir gerų pavyzdžių, yra ir nelabai, bet domėkitės, nes tai veikia jūsų būsto vertę“, - teigė M. Statulevičius.

Jis taip pat pataria pasidomėti ne tik tokiais dalykais, kaip sąskaitomis už šildymą, bet ir oro taršos parametrais, triukšmu, rajono saugumu.

Galiausiai, jei nusprendėte pirkti naują būstą, patariama apsibrėžti būsto pirkimo sutartyje, su kokia tiksliai apdaila butas yra parduodamas.

„Ar tekę girdėti sąvoką pilna dalinė apdaila?, - klausė jis. - Ši sąvoka dabar rečiau naudojama, bet faktas tas, kad būstą galima parduoti tik su daline apdaila, alternatyva yra pasirinkti visą apdailą. O kas yra dalinė apdaila - labai plati sąvoka: vienur laidai gali būti išvedžioti iki rozečių, kitur būti tik įvadas name. Vienur sienos tinkuojamos, kitur tai paliekama daryti pačiam. Ką reikia daryti? Sutartyje įvardinti, kas yra dalinė apdaila, kas ją sudaro ir derėtis dėl geresnių sąlygų“, - siūlo jis.

Apibendrindamas M. Statulevičius pataria nepagailėti laiko ir išsamiai panagrinėti, kas yra siūloma rinkoje: kai kurie pasiūlymai gali iš esmės skirtis.

Naujovės taupo ar leidžia jūsų pinigus?

Nuo 2016 m. nauji išduodami statybos leidimai namas turi būti skirti statyti ne žemesnės nei A klasės būstus.

M. Statulevičius skaičiuoja, kad tokie būstai turėtų būti iki 15 proc. brangesni nei B klasės būstai, o aukštesnės klasės atsiperkamumas yra ilgesnis nei 20 metų.

„Nenorėčiau pasakyti, kad nuo 2016 m. staiga visi butai labai pabrangs, kaip tik to nebus, nes dauguma statybos leidimų, kurie yra išimti šiemet, yra ilgo galiojimo ir tokie namai bus statomi ilgą laiką. Žinant, kad yra keli A klasės pastatai Vilniuje, jų turėtų atsirasti kiek daugiau, bet ne masiškai“, - mano M. Statulevičius.

Dar viena naujovė – rekuperacinė sistema, kuri turės būti įrengta naujos statybos būstuose.

„Rekuperatorius yra dar vienas žvėris, kuris apsigyvens jūsų namuose. Žvėris, nes kiek riaumoja, bet siūlyčiau neišsigąsti, nes kažkada žmonės skeptiškai žiūrėjo ir į skalbimo mašiną. Jeigu matote, kad perkamame bute numatyta rekuperacinė sistema, patariu pasidomėti, ar jis bus pajungtas, ar yra galimybė jį savarankiškai įsirengti“, - atkreipia dėmesį specialistas.

M. Statulevičius atviravo, kad dabar rekuperacinę sistemą įsirengia savo namuose ir tuo džiaugiasi, nes nelieka lauko triukšmo, nes nereikia atidarinėti langų vėdinimui ir sumažėja išlaidos šildymui, nes rekuperatoriai gali į patalpą sugrąžinti iki 95 proc. šilumos.

„Rekuperacinė sistema leidžia pagerinti ir oro kokybę bute: pakeičiamas oro filtras kainuoja apie 50 eurų metams“, - iš savo patirties kalbėjo M. Statulevičius.

Komentarai (0)