Praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinkoje stebėjome žymius pokyčius: žaibišku greičiu kylančios kainos, smarkiai išaugusi butų paklausa ir rekordiniai būstų pardavimai. Prognozuojama, kad šiemet pasaulinėje rinkoje pardavimai nebus tokie dideli kaip 2021 metais, bet vis tiek išliks gerokai didesni nei priešpandeminiu laikotarpiu. Tačiau kokia situacija vyraus Lietuvoje? Ar ir toliau stebėsime kainų augimą? Ar išsilygins būstų paklausos ir pasiūlos balansas? Pokyčius rinkoje komentuoja ir naujausias būstų tendencijas apžvelgia nekilnojamojo turto ekspertas, projekto „Lucky Homes“ pardavimų vadovas Aleksandr Zapriagajev.

Kainos rekordinių aukštumų dar nepasiekė

Specialisto teigimu, kainų kilimo tendencija kol kas vis dar išlieka, o tai lemia keletas esminių faktorių. Pasak jo, didžiausią įtaką nekilnojamojo turto kainoms padarė išaugusios gyventojų pajamos ir gerokai pabrangusios medžiagos.

„Dauguma medžiagų brango net ne procentais, o kartais“, – tvirtina A. Zapriagajev.

Tiesa, kaip priduria ekspertas, dabartinės būsto kainos dar nepasiekė tokių, kokias matėme 2008-aisiais metais, kai buvo fiksuojamas rekordiškai išbrangęs nekilnojamasis turtas.

Kaip teigia A. Zapriagajev, ar kainos ir toliau kils, lems pačių žmonių elgesys. „Dabar į rinką ateina daug naujų projektų ir jeigu pirkimo ažiotažas šiek tiek nurims, tokio staigaus kainų kilimo gal ir nebesulauksime. Tačiau viskas priklausys nuo pačių žmonių elgesio: ar jie ir toliau rinksis neturėti santaupų piniginiu pavidalu, kiek planuos investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – komentuoja ekspertas.

Būstų pasiūla smarkiai sumažėjo

Pasiteiravus, kas pastaruoju metu lėmė tokį didelį pirkėjų susidomėjimą nuosavu būstu, specialistas teigia, kad didelę įtaką tam turėjo pandemija ir jos metu uždarytos sienos bei apribotas keliavimas tarp savivaldybių.

„Dėl susidariusios situacijos smarkiai padidėjo nekilnojamojo turto pirkimai už miesto ribų – buvo stebima daug daugiau sodybų, sodo namelių ir būstų prie jūros pardavimų. Žmonės suprato, kad nekilnojamasis turtas brangsta, norėjo atsikratyti savo santaupomis ir paversti jas kažkokiais materialiais dalykais, tad investavo į nekilnojamąjį turtą“, – teigia A. Zapriagajev.

Ekspertas tvirtina, kad Vilniuje butų sandėlis sumažėjo net keturis kartus. Didžiulis pirkėjų aktyvumas sukėlė būstų pasiūlos trūkumą. Specialistas teigia, kad pats susidūrė net ir su tokiomis situacijomis, kai vienas pirkėjas tame pačiame projekte pirkdavo net po keletą butų.

„Per žinias nuolat girdime apie didelę infliaciją, tad visi supranta, kad laikyti pinigus tiesiog kažkur pasidėjus neapsimoka – juos reikia investuoti. Todėl žmonės puolė pirkti bet ką ir už bet kokius pinigus. Ir man teko matyti, kai žmogus ateidavo ir pirkdavo ne po vieną, ir ne po du butus“, – pasakoja nekilnojamojo turto ekspertas.

Galimybės įsigyti nuosavą būstą geresnės nei kitose šalyse

Išaugusios būstų kainos ypač palietė jaunus žmones, dar tik pradedančius savarankišką gyvenimą ir įsitvirtinimą darbo rinkoje. Prognozuojama, kad jaunų pirkėjų galimybės nusipirkti nuosavą būstą artimiausiu metu tik mažės – jį įsigyti išgalės tik nedaugelis.  Būsto nuomos variantas taip pat nedžiugins – spėjama, kad šiemet nuomos kaina pasaulinėje rinkoje didės apie 7,1 proc., o atlyginimai augs vos 3,3 proc. Tačiau, A. Zapriagajev teigimu, situacija Lietuvoje vis dar yra žymiai geresnė nei kitose Europos šalyse, mat prie to prisideda itin palankios bankų suteikiamų paskolų sąlygos.

„Žinoma, dabartinis kainų augimas mažina galimybę jaunam žmogui įsigyti būstą. Tačiau bankai šiuo metu suteikia paskolas labai geromis sąlygomis, o jeigu lygintume situaciją su kitomis Europos šalimis, mūsų nekilnojamasis turtas dar nėra toks ir brangus. Tarkim, Vokietijoje ar Prancūzijoje yra normalu ir įprasta visą gyvenimą nuomotis ir net neturėti nuosavo būsto. Ten sau tai gali leisti tik labai dideles pajamas turintys žmonės. Lietuvoje su dabartiniais atlyginimais, dirbant normalų darbą, sutaupyti pradiniam įnašui tikrai galima. Pagal dabartines kainas žmonės dar tikrai gali sau leisti turėti nuosavą būstą. Tačiau jeigu jos toliau sparčiai kils, tai greičiausiai mes tapsime tokia pat standartine Europos šalimi, kurioje nekilnojamąjį turtą turės tik nedidelis kiekis žmonių, o likusieji tiesiog nuomosis“, – tvirtina specialistas.

Svarbiausia – būsto lokacija

Kadangi nepaisant augančių kainų, nekilnojamojo turto pirkimo tempai nemažėja, pasiteiravome, į kokius  būstus dažniausiai dairosi šiandienis pirkėjas bei kam teikia didžiausią prioritetą. Kaip atskleidžia A. Zapriagajev, svarbiausias kriterijus renkantis būstą vis dar yra jo lokacija.

„Žmogus įsivertina, kuri lokacija jam tinkamiausia – ar tai yra centrinė miesto dalis, ar miegamasis rajonas, ar vieta užmiestyje, kur ramiau, kur švaresnis oras. Jeigu kalbėtume apie vidutinę šeimą, tai dažniausiai yra perkami dviejų kambarių butai – jie vienareikšmiškai populiariausi. Vieno kambario butai labiau traukia investuotojus arba žmones, turinčius mažesnį biudžetą. Na, o trijų kambarių butus jau renkasi didesnės šeimos arba tos, kurios turi daugiau pajamų“, – sako nekilnojamojo turto specialistas.

Iš naujo atgimstantis Vilniaus rajonas

Ekspertas teigia, kad kalbant apie sostinę, didžiausias suaktyvėjimas šiuo metu jaučiamas Šnipiškių rajone. Pasak jo, šiandien tai yra viena perspektyviausių Vilniaus zonų, mat ten atsiranda vis daugiau naujų traukos objektų, kyla šiuolaikiški verslo centrai.

„Šnipiškėse yra daug senų pastatų, kuriuos pagaliau pradėjo judinti. Vietoj jų atsiranda nauji, modernūs daugiabučių pastatai ir biurai. Šiuo metu Šnipiškės keičia savo seną rūbą į naują ir gražų. Tad šis rajonas neabejotinai turi didžiausią augimo potencialą“, – tvirtina A. Zapriagajev.

Ekspertas kaip vieną iš būsimų Šnipiškių rajono puošmenų įvardija šiais metais pradedamą statyti gyvenamųjų namų kompleksą „Lucky Homes 2“. Kadangi projektas bus vystomas Kalvarijų gatvėje, kuri patenka į Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį, pastatas turės atitikti ypatingą architektūrinį kontekstą ir atskleisti šios gatvės bei rajono charakterį.

„Kadangi tai yra Kalvarijų gatvė, išsiskirianti savo istoriniu autentiškumu, tad ir naujai statomas projektas turi šiek tiek dvelkti senove, ta gerąja prasme. Tai negali būti kažkokia paprasta dėžutė. Čia bus panaudota daug unikalių sprendimų, kurie jį pavers tikra šios gatvės bei viso rajono puošmena“,  – sako nekilnojamojo turto žinovas.

Specialistas priduria, kad „Lucky Homes 2“ bus skirtas jaunam, miesto ritmu gyvenančiam žmogui, nenorinčiam valandų valandas praleisti spūstyse. Iš čia vos per kelias minutes bus galima atsidurti miesto centre, pavalgyti restorane ar pasivaikščioti Neries pakrante. Pasak A. Zapriagajev, būtent tokie būstai labiausiai traukia šiandienį pirkėją, kuriam viskas turi būti pasiekiama čia ir dabar.

Namo energinė klasė – svarbiausias pastato aspektas

Pasiteiravus eksperto, be ko dar neįsivaizduojamas šiuolaikinis būstas, šis atskleidžia, kad be patogios lokacijos, svarbiausias yra namo ekonomiškumas.

„Kadangi šildymo kainos viršija rekordus, svarbiausiu aspektu tampa būsto eksploatacinės išlaidos ir jo ekonomiškumas. Visi naujai statomi projektai dabar atitinka A, A+ arba A++ klasę, o tai jau užtikrina, kad gyventojams nereikės jaudintis dėl aukštų būsto išlaikymo kainų. Be jokios abejonės, namuose itin svarbu švarus ir grynas oras, tad kokybiškas rekuperatorius yra tiesiog būtinas atributas šiuolaikiniuose namuose“, – tikina A. Zapriagajev.

Tačiau renkantis būstą būtina atsižvelgti į tai, kad ne visi statytojai įrengia rekuperatorius. Vis dar pasitaiko atvejų, kai statytojas įsigudrina pareigą dėl rekuperatoriaus įrengimo palikti pačiam pirkėjui. Todėl priimant sprendimą dėl turto įsigijimo reikėtų labai atidžiai lyginti ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir turto apdailos bei įrangos lygį, kuris siūlomas už nurodytą kainą.

Reziumuodamas, ekspertas priduria, kad dairantis naujo būsto, svarbu nepamiršti atsižvelgti ir į bendrą namo infrastruktūrą. Reikėtų pasidomėti, kaip atrodo automobilių stovėjimo aikštelė, ar yra sandėliukai, jeigu ieškote būsto savo šeimai – pasiteiraukite, ar projekte suplanuotos vaikų žaidimų aikštelės.

Komentarai ()