Tai ne karas ir net ne teroristiniai išpuoliai. Nerealu. Atskleista dėl ko labiausiai nerimauja rusai ()
Labiausiai jaudina rusus net ne žmogaus gyvybė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagrindinis rusų nerimo šaltinis – ne trejus metus besitęsiantis karas ar ką tik įvykęs siaubingas teroro išpuolis, o kainų kilimas, kuris, remiantis oficialia statistika, po truputį lėtėja.
Daugiau nei pusė „Levados“ centro apklaustųjų (54 proc.) pasirinko šį atsakymą, paklausti, kurias iš visuomenės problemų laiko opiausiomis ir kurios labiausai kelia nerimą. Antroje vietoje (32 proc.) – karas, konfliktas su Vakarais ir sankcijos, trečioje (29 proc.) – sprogimų ar teroristinių išpuolių grėsmė (buvo galima pasirinkti kelis atsakymus).
Beveik visada pirmoje vietoje yra infliacija. Paskutinį kartą tai nebuvo didelė problema prieš 20 metų: 2004-aisiais ją trumpam aplenkė „skurdas, daugumos gyventojų nuskurdimas“. Prasidėjus karui kitos ekonominės problemos (skurdas, nedarbas, krizė ir kt.) nuslinko į antrą planą ir tuo susirūpino nuo 9% iki 18% respondentų.
Net apklausos metu įvykęs teroro aktas (kovo 21–27 d.) infliacijos neišmušė iš pirmos apklausos vietos. Tai tik padidino teroristinio išpuolio grėsmę įvardijančiųjų dalį. Tragedija „Crocus City Hall“ įvyko kovo 22 d. vakare, o per pirmąsias dvi apklausos dienas, kovo 21–22 d., 14% respondentų teigė nerimaujantys dėl teroristinių išpuolių grėsmės, o vėlesnėmis dienomis šis skaičius padidėjo iki 32 proc. Po teroristinio išpuolio taip pat išaugo dalis tų, kurie tarp grėsmių pažymėjo „lankytojų, migrantų antplūdį“ ir „nacionalizmo augimą, etninių santykių pablogėjimą“ (nuo 19 iki 25 proc. ir nuo 6 iki 10 proc. atitinkamai). Infliaciją nurodžiusiųjų dalis beveik nepakito ir sumažėjo nuo 56% iki teroristinio išpuolio iki 54% po jo.
„Rosstat“ duomenimis, po 2022 metų pavasario ir 2023 metų vidurio šuolių infliacija palaipsniui lėtėja, 2022 metų pabaigoje vartotojų kainų indeksas padidėjo 12%, pernai – 7,4%, š.m. pirmąjį ketvirtį – 1,87 %. Infliacijos ir devalvacijos šokas išnaudotas, pažymėjo „TsMAKP“ vadovas Dmitrijus Belousovas. Šiemet nėra prekių, kurių kainos kas savaitę kiltų po kelis procentus, kaip praėjusių metų pabaigoje kiaušinių.
Tačiau tai labiausiai jaudina rusus. Infliacija užėmė pirmąją vietą nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų, gyvenamosios vietos ir požiūrio į V. Putino režimą. Pagrindiniu praėjusių metų įvykiu rusai taip pat įvardijo kainų, tarifų ir valiutų kursų kilimą.
Tačiau žmogaus gyvybės vertė Rusijoje, kaip jau seniai išsiaiškino mokslininkai, kelis kartus mažesnė nei išsivysčiusiose šalyse, o tai rodo, kiek valstybė vertina savo piliečius. Tačiau ir patys piliečiai jos nevertina, ypač todėl retai ją apdraudžia.
