Latvija eina iš proto. „Gana. Darykim kaip Lietuva“

Ką čia kliedi jau aplamai neturi ką pezėt? mieste tipo visi susimok, o kaimuose visi viską išvage? Jau gal nusileisk ant žemės... aš gyvenu kaime ir viską ką priklauso susimoku ir problemų nematau. Regionuose su darželiais mokyklomis aplamai problemų nėra surenka išveža į miestą. Dėl soc paslaugų trūkumo regionuose ir turit užkištas Vilniaus mokyklas ir darželius.

Hmz... darbas mieste Tai ko čia taip? Pajamos į kaimą, o infrastruktūra miesto? Statybų įmonę turėti, nereiškia, kad dirba kaime, kur dauguma darbų ? Ir veža į miestą dirbti... Tai sakei kaimai pritraukia investicijas. Trumpai, legit verslai būt kaime - galbūt žmona pradės teikti veterinarines paslaugas, lentpjūvė, ir kažkiek laiko ūkininkas (neįsivaizduoju, kaip galima rimtai užsiimti ūkininkavimu ir dar turėti nesusijusį verslą + darbą, kokias ožkas auginti ir susirinkti paramą, ar pan.). Visa kita yra mieste gaunamos pajamos, kurios tempiamos į kaimą. Plius tai ką HardAxe išvardijo. Rezultate, su labai didele tikimybe, tai kas tau atrodo sėkmingas kaimas (ir tai tikrai dar geras pavyzdys, ir ne tokius subsidijuojamus kaimus pravažiuojant tenka matyti), yra geriausiu atveju tik nežlugęs kaimas, kuris pasodintas tik ant savo kaime sukurtų pajamų gyventi - nutriuštų greitai. Mieste sumoka kiek sumoka, įskaitant nesumokėtus mokesčius, kurių nė vienas miestas/kaimas negauna. Tik problema, kad iš tų sumokėtų mokesčių ir skirstoma, ir tavo kaimui eina bent 200% sumokėtų mokesčių, o Vilniui pvz. tik geriausiu atveju 40% surinktų. Ir tu aiškini, kaip užsidirba ir išsilaiko. Jei užsidirbtų ir išsilaikytų, nereikėtų Vilniui palikti pusę ant popieriaus, o kaimams skirti 150% ant popieriaus. Visiems būtų ką surinko ant popieriaus, rezultate Vilniui liktų ~80-85%, kaimai gautų vis tiek rezultate arčiau 120-150%. Užkištas Vilniaus mokyklas ir darželius turime todėl, kad regionuose šeimų su vaikais gyvena mažai, o kas gyvena, tai iš tikrųjų dirba Vilniuje, ir tempia vaikus į Vilnių, ir tik tada prisiregistruoja ir patys Vilniuje. Ir tada antra medalio pusė, kai Vilnius gauna max 40% GPM, kurį čia surenka, Vilniui neužtenka pinigų socialinei infrastruktūrai išvystyti, nes prasubsidijavo kaimų infrastruktūrą.

Nu tai pajamas skirsto savivaldybė pagal gyventojų tankį. Aš nesuprantu ko tu čia ieškai po šikną smegenų. Koks skirtumas kur aš turiu gyvenamą vietą mieste ar kaime. Kai važiuosi į kaimo turizmo sodybą galėsi oru skrist nes už infrastruktūrą nemokėjai mano savivaldybėje...

Pirmiausia, tai gyventojų pajamų mokesčio surinktos pajamos skirstomos pagal gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą, nesvarbu kur pajamos buvo uždirbtos. Antra, na žinoma, kai 5x gauni daugiau nei kitas, už tuos pačius sumokėtus mokesčius, tai vadini po šikną smegenų ieškojimu, o jei gautum 5x mažiau už tą patį, kaip tai vadintum? Už infrastruktūrą sumokėsiu, kai mokėsiu už kaimo turizmo sodybą (jei ne magistraliniais keliais važiuosiu). Na čia jei kaimo turizmo sodyba deklaruos pajamas, išsimokės savininkas sau pelną, ir jis nebus registruotas kitoje savivaldybėje. Ir jei tu argumentuoji, kad tokie kaimai kur yra viena lentpjūvė, kurioje niekas iš tavo kaimynų kaip ir nedirba, ir kad čia kaimas suklestėjo dėl skiriamo GPM'o, tai tau tikrai viskas gerai su logika? Ir kur dingo ateinančios investicijos į gamybą kaimuose? Gi atsikėlei gyventi, ir tiek kaimynų (atrinktų) darbščių daug, kurių daugumos pajamos, kiek iš tavęs suprantu, visgi yra iš miesto. O grįšiu dar prie klausimo, dvi investicijos, viena duoda garantuotai 15% grąžą, kitos 70%, kad neatgausi niekada, 29% kad gausi 1% grąžą ir 1%, kad gausi 300% grąžą? Kurią pasirinksi? Tu bandai įtikinti, kad 60% pinigų sukišti į antrąjį variantą, net nededant pastangų atrinkti, kad tų 70% investicijų, kurių niekada neatgausi, yra puiku strategija. Dar teigi, tai kad mums sumokant po vienodai mokesčių, yra sąžininga, kad tavo gerbūviui bus skirta 200% tavo sumokėto GPM, o mano gerbūviui gerinti bus skirta tik 40% sumokėto GPM'o.

Mano gerbūviui 200% per 15 metų viena gatvė išasfaltuota ir vienas šaligatvis padarytas. Čia yra kaimo realybė. Pagal mano deklaruotą vietą ir sumokėtus mokesčius tikrai daugiau verta daryt. Kitas reikalas investicijos valstybėje ne viskas buhalteriška nauda paremta ir ne viskas turi nešt pelną. Tai yra įrodyta jau n kartų. Ta pati armija pas mus karo nėra bet išleidžiam milijardus, kad ryt jo nebūtų. Jeigu pas ūkininką nebus darbuotojų tai galėsi pats eit bulves sėti ir kiaulę augint nes gi taip buhalteriškai labiau apsimoka? Nes gi Ūkininkų sukurta pridėtinė vertė nieko verta kol valgyt neužsimanai... Kliedi nesąmones.

aš nieko nepuolu. Tiesiog tokia relybė. Kaimo naujakūriai (pavadinkim tokiais), daug dirba, uždirba dagiau už miestiečio vidurkį, bet jų pajamos dažnai nėra tiesiogiai atvaizduotos buhalterijoj ir negauna jie to supporto. Galu gale kai tavo kaime ateis laikas sutaisyti vieną gatvę, bus sutaisyta ne ta, kur gyvena daugiausiai pajamų mokantys, o centras arba vieta kur koks deputatas gyvena. Kol Anykščiuose mūsų gatvėj meras gyveno, asfalto kokybė buvo nepriekaištinga. --- Bet realiai tai miesto biudžetas ==gyventojų pajamos pagal deklaruotą vietą, kaip miestas dalinasi su kaimais aš neįsivaizduoju. Imho gerbiant žmones kaimo gatvė palei gyvenamus namus turėtų būti asfaltuota. Gatvės tarp kaimų - pagal situaciją. Tam pačiam Vilniuj gatvės neblizga, Kaunas dar neseniai buvo pajuokos objektas. Ko periferijoj tikėtis?...

Ai, iš miesto atsikelia gyventi į vienkiemius darbininkai, ir jiems gyventi šaligatviai aktualūs Aš GPM'o sumoku tiek, kad net su 40% turėjo jau ir trinkeles kieme sukloti, ir jau iki stotelės nutiesti per 5 metus, ir dar liktų. O tai manai autobusai tavo vaikams vežioti yra labdara? Padovanojo kažkas autobusiukus, kurą dovanoja, ir vairuotojas iš geros širdies dirba? Kelius valo ir palopo irgi geri dėdės nemokamai? Dar kartą grįžtame prie to, kad Lietuvoje per gyventoją turime ~8 kartus daugiau asfalto, nei daugelyje kitų šalių, kurios eina per šalčio ciklus, ir kurių kelių kokybės pavydime. Padidinkime iki apvalais 10 kartų, tada pagerės kelių kokybė. Kitaip sakant, jei turi 8 automobilius, už kurių visų draudimą moki, ir vos sukrapštai remontus, tai įsigyk dar 2 ir tikrai pagerės galimybės juos prižiūrėti! /jau net nejuokinga tokie postringavimai. Dar tau supaprastinsiu, kaip būtų sąžiningiau: 1. Tą GPM'ą kurį susirenka, ir turi regionai. 2. Tą GPM'ą kurį gali gauti kaip skatinimą regionų, rengia verslo planus, kurie pagrįstų, kaip tą ekstrą GPM'ą panaudos, ir kaip tas ekstra GPM'as išleistas pritrauks sukurs daugiau pridėtinės vertės. Verslo planai vieši. Jei negali pagrįsti - pinigų ir negauna. Tada tas GPM'as nebus ištaškytas trinkelėms į niekur, kelių namų gatvelės apšvietimui ir t.t., kurie ten dar gyvenantiems gal ir faina, bet kurti pridėtinę vertę nekuria. Tokias išlaidas iš savo surinktų lėšų gali darytis. Tada bus ir noro kalbėtis dėl gamyklų steigimo, ir su žemės ūkio sektoriaus įmonėmis kalbėtis, kad gal ta ferma ir nėra taip blogai, jei padaromi tam tikri žingsniai sumažinti poveikį aplinkiniams, ir t.t. O dabar kaip mažiems vaikams padalini pinigų, aukit ir stiprėkit! Kaip maži vaikai, dauguma ir išleidžia ant saldainių. Vienas kitas pasitaiko protingesnis ir supranta, kad galima pataupyti ir pvz. nusipirkti dviratį, su kuriuo galėsi važinėti į mokyklą, ar pan. To GPM'o, kurio nesugeba sugalvoti kaip panaudoti pritraukiant investicijas ir tai pasigrįsti, lieka miestams. Lygiagrečiai, parama būstui įsigyti regionuose - tik tuo atveju, jei regione susirandamas darbas, ir tik valstybės garantijos forma, o ne pinigus dalinant. Jei regione gauni normaliai apmokamą darbą, tau išsimokėti paskolą nebus problemų, nes NT kartais pigesnis. Taip pat keisti energetikos įstatymą, kur valstybė turi užtikrinti elektros tiekimą visiems vartotojams, papildant išlyga, kad tai neturi neproporcingai apkrauti vartotojų, patikslinant aprašymą, kad pvz. skaičiuojama įmoka dabartinėmis kainomis, turi padengti investicijas į tinklą tiems vartotojams per ne mažiau nei 100 metų (realiai subsidijuojama 50-70% gautųsi), bet ne kai dabar, tenka investuoti 200k€, dėl vartotojo, kuris per metus ESO sumoka 200€. Atsipirkimas 1000 metų. Tokiems vartotojams pigiau yra statyti saulės elektrinę, nedidelę vėjo elektrinė, akumuliatorių ir nedidelės galios generatorių, jei gyvenama nuolat, jei tik vasarą, tai nereikėtų vėjo jėgainės. Bei pagaliau atlikti studiją, kiek per metus reikia pinigų, kad palaikyti patenkinamą kelių būklę (pakeliant minimalius techninius reikalavimus), ir pasiskaičiuoti, kiek kelių turime, ir asfaltuoti tik tuos žvyrkelius, kuriuose eismas didesnis, nei asfaltuotose gatvėse bei nusidėvėjusį asfaltą, mažiausiai naudojamose gatvėse grąžinti į žvyrkelį, o ne iš naujo asfaltuoti. P.S. pamiršau, ūkininkai GPM'o praktiškai nemoka, o infrastruktūros reikia santykinai daug (kelių ilgis ir jiems tenkantis svoris), tai dar vienas subsidijavimo kampas ir jau nebe 1:5 santykis paskirstymo lieka, o dar blogėja.