Prasidėjo aukso karštligė. Skurdžioje šalyje slypi paslėpti turtai, apie kuriuos niekas nežinojo ()
Didžiausias aukso telkinys per dešimtmečius.
© herbert2512 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/open-pit-mining-money-coal-mining-3559209/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kenija paprastai asocijuojasi su arbatos ir kavos plantacijomis, o vietos žemės ūkis ilgą laiką buvo pagrindas šalies ekonomikai. Tačiau staiga paaiškėjo, kad po šių žalių žemių paviršiumi slypi kažkas gerokai vertingesnio. Kalbama apie atradimą, galintį visam laikui pakeisti šios Afrikos valstybės veidą.
Didžiausias aukso telkinys per dešimtmečius
Britų kasybos bendrovė „Shanta Gold Limited“ patvirtino, kad Isulu–Bushiangala projekte Kakamegos apskrityje yra 1,27 milijono uncijų aukso. Palyginimui, pernai visa Kenija išgavo vos 410 kilogramų šio metalo. Naujojo telkinio vertė turėtų viršyti 5 mlrd. JAV dolerių. „Shanta Gold Limited“, 2020 m. perėmusi aktyvus iš „Barrick Gold“, planuoja statyti didelio masto požeminę kasyklą maždaug 136 hektarų plote. Tai – pirmoji tokio lygio kasybos operacija Kenijoje, šalyje, iki šiol siejamoje daugiausia su mažomis, dažnai nelegaliomis paviršinėmis kasyklomis.
|
Investicijai reikės apie 208 mln. JAV dolerių, kurie bus skirti kasyklos ir perdirbimo gamyklos plėtrai. Planuojama, kad įrenginys perdirbs 1500 tonų rūdos per dieną, o tam reikės 12 megavatų galios elektrinės ir modernios atliekų saugyklos. Bendrovė ketina taikyti Long Hole Open Stoping metodą – pažangią požeminės gavybos technologiją, kuri turėtų sumažinti poveikį žemės paviršiui. Tai ypač svarbu dėl arti esančio ekologiškai jautraus Kakamegos miško.
Nauda ir nerimas dėl atradimo
Pagal Kenijos kasybos įstatymus, 3 % nuo bruto aukso pardavimų bus skiriama kaip tantjemos įvairioms institucijoms. Iš jų 20 % gaus Kakamegos apskritis, o 10 % – vietos bendruomenės plėtros projektams. „Shanta Gold Limited“ papildomai įsipareigojo 1 % išgauto aukso vertės tiesiogiai skirti vietos gyventojams.
Tai gali sustiprinti vietos ekonominę plėtrą, sukuriant darbo vietas, naujas verslo galimybes ir suteikiant reikšmingą naudą Kenijos vyriausybei per mokesčius, tantjemas ir kitas įplaukas, kurios greičiausiai paskatins vietos ir regiono ekonomikos augimą, – pabrėžia bendrovės atstovai.
Tačiau nerimo taip pat netrūksta. Vietos bendruomenės nuogąstauja dėl galimų iškeldinimų ir žemės išpirkimo. Artima Kakamegos miško, vieno iš paskutiniųjų Rytų Afrikos atogrąžų miškų, kaimynystė bei galimas pavojus vietinėms upių baseinų sistemoms kelia pagrįstų abejonių.
Šansas Kenijos ekonomikai
Kenijai, kuri šiuo metu užima kuklią vietą Afrikos gavybos pramonėje, šis atradimas gali tapti reikšmingu lūžio tašku. Šalis yra tik šešta Afrikoje pagal investicinį patrauklumą kasybos sektoriuje, tačiau radinys Kakamegoje gali pritraukti naujų investuotojų. Planuojama, kad kasykla veiks vos aštuonerius metus, todėl tikėtina, kad bendrovė siekia maksimaliai pasinaudoti šiuo metu itin aukštomis aukso kainomis. Kenijai tai – galimybė diversifikuoti ekonomiką ir sukurti pagrindus išvystytam kasybos sektoriui, kuris galėtų gyvuoti ilgai po to, kai šis konkretus telkinys bus išsemtas.
Žinoma, vien telkinių buvimas negarantuoja sėkmės. Esminis klausimas – kaip Kenija pasinaudos šia proga ir ar pavyks išvengti problemų, kurios dažnai lydi staiga užgriuvusį gamtos turtų klestėjimą. Pusiausvyros tarp ekonominės naudos, aplinkos apsaugos ir vietos bendruomenių teisių paieška taps tikru iššūkiu visoms suinteresuotoms šalims. O iki šiol Afrikos gamtos išteklių istorija ne kartą parodė, kad vietiniai gyventojai ne visuomet yra tie, kurie labiausiai iš jų pasipelno.
