Beveik prieš šimtą metų JAV karinis jūrų laivynas rimtai svarstė skraidančių lėktuvnešių koncepciją.

Pateikiame Kyle'o Mizokami straipsnį apie „Akron“ dirižablių istoriją.

Beveik prieš šimtą metų JAV karinis jūrų laivynas rimtai svarstė skraidančių lėktuvnešių koncepciją, pagal kurią buvo pradėti eksploatuoti vieninteliai „Akron“ klasės dirižabliai.

Sukurti žvalgybai ir aprūpinti naikintuvais „Curtiss F9C Sparrowhawk“, šie dirižabliai žadėjo reikšmingą karinio jūrų laivyno pranašumą. Tačiau priklausomybė nuo oro sąlygų ir nelaimės, dėl kurių buvo prarasti USS Akron ir USS Macon, padėjo tašką šiai programai.

Nepaisant savo potencialo, šie dirižabliai paseno dėl karinių technologijų plėtros, tačiau skraidančių lėktuvnešių idėja išliko.

Skraidančių lėktuvnešių istorija

Beveik prieš šimtą metų JAV karinis jūrų laivynas iškėlė klausimą: jei lėktuvai gali skristi ore, kodėl danguje neturėtų skraidyti ir juos gabenantis orlaivis? Taip pasirodė „Akron“ klasės dirižabliai – vieninteliai pradėti eksploatuoti skraidantys lėktuvnešiai.

Nepaisant daug žadančių perspektyvų, kelios nelaimės, kilusios dėl dirižablių technologinių trūkumų, sunaikino skraidančių lėktuvnešių parką ir sustabdė šios idėjos plėtrą.

„Curtiss F9C Sparrowhawk“ prisikabinęs prie „Macon“, 1933 m. (Naval Historical Center, puclic domain)

„Akron“ klasės dirižabliai buvo suprojektuoti ir pagaminti XX a. 3 dešimtmečio pabaigoje. Šie dirižabliai, kaip ir paprasti karinio jūrų laivyno lėktuvnešiai, buvo skirti jūros erdvių žvalgybai ir pagrindinio priešo kovinio laivyno paieškai. Aptikę priešo laivyną, JAV karinio jūrų laivyno mūšio laivai turėjo priartėti prie priešo ir jį sunaikinti. Toks buvo primityvus ir ribotas lėktuvnešio, kuris dar nebuvo virtęs pagrindiniu Amerikos laivyno smogiamosios galios elementu, naudojimas.

„Akron“ klasės dirižabliai „Akron“ ir „Macon“ buvo užsakyti 1926 m., prieš prasidedant Didžiajai depresijai (prasidėjo Volstryto biržos griūtimi 1929 m. spalį). Šiuos du aerostatus JAV karinis jūrų laivynas pradėjo eksploatuoti atitinkamai 1931 ir 1933 m.

„Akron“ klasės dirižabliai buvo klasikinės cepelino formos aerostatai, sukonstruoti iš aliumininio rėmo dengto kieta audinio danga, ir užpildyti heliu. Aerostatas buvo varomas aštuoniais 12 cilindrų „Maybach“ varikliais, kurių bendra galia siekė 6700 arklio galių. Kiekvienas iš jų siekė 239 metrų ilgį, turėjo 60 žmonių įgulą ir galėjo judėti 100 km/val. greičiu. Aerostatai buvo prastai ginkluoti – tik aštuoniais 7,62 mm kulkosvaidžiais.

Unikalūs tarp kitų dirižablių, „Akron“ klasės dirižabliai gabeno orlaivius ir galėjo juos paleisti bei „sugauti“ skrydžio metu. Kiekvienas dirižablis gabeno iki penkių lengvų „Curtiss F9C Sparrowhawk“ naikintuvų, kurie buvo ginkluoti dviem 7,62 mm „Browning“ kulkosvaidžiais. Kiekvieno dirižablio didžiuliame korpuse buvo angaras, o „Sparrowhawk“ paleidimas ir sugrąžinimas buvo atliekamas naudojant kablių sistemą, kuri nuleisdavo juos pro atvirą liuką, po to jie atsikabindavo ir nuskrisdavo. Norint susigrąžinti mažyčius naikintuvus, sistema veikė atvirkščiai.

USS Akron, 1932 m. (USN, public domain)

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()