Ne okupacija, bet ir be laisvės. Kas laukia Ukrainos ()
V. Putinas tikėjo, kad Ukrainą užims per kelias dienas, jis pervertino save ir neįvertino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amerikiečių žurnalo „Foreign Policy“ žurnalistai kartu su žinomu JAV ekspertu analizavo, kada ir kaip gali baigtis karas Ukrainoje.
Garsus amerikiečių tarptautinis ekspertas, Gynybos prioritetų strateginės programos direktorius, Niujorko miesto koledžo profesorius emeritas ir Kolumbijos universiteto vyresnysis bendradarbis Rajanas Menonas nurodė, jog yra trys scenarijai, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Pirmas scenarijus.
Rusija vis dar gali pasiekti reikšmingų rezultatų fronte, palaužti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir pateikti Ukrainai ultimatumą. Tada V. Putinas tikrai pareikš kelis reikalavimus, tarp kurių – užgrobtas Ukrainos teritorijas palikti Rusijos Federacijai, taip pat grąžinti likusią Ukrainos teritoriją į RF įtakos orbitą. Vargu ar kalbama apie visišką okupaciją, bet tuomet Ukraina rizikuoja virsti Baltarusija – šalimi, neturinčia savo pozicijų, kovinės kariuomenės ir suvereniteto.
V. Putinas aktyviai propaguoja „rusų pasaulį“ ir, deja, randa keletą bendraminčių net Vakarų pusėje.
„Sutarties su V. Putinu šalininkai atrodo įsitikinę, kad gali numatyti karo baigtį: Rusijos pergalę – tarkime, Donbaso, Chersono ir Zaporožės kontrolę – ir Ukrainos pavergimą. Tačiau tokie teiginiai neparemti įrodymais. Niekas negali būti tikras, kaip tai baigsis, o prognozuotojai turėtų būti kuklesni, nes beveik visos prognozės vis tiek pasirodė klaidingos“, – sakė ekspertas.
Visi prisimena, kaip Vakaruose rimtai diskutavo apie „Kyjivą per 3 dienas“. Tačiau šalis ginasi ir gana sėkmingai. Skeptikai JAV ir Europoje šaukia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi šansų: vien 2024-aisiais neteko Avdijivkos, o rusams sekasi Donbase. Tačiau tai tik pusė tiesos, sako ekspertas. Visa tai įvyko tuo metu, kai priešas turėjo didžiulį pranašumą artilerijos ir amunicijos srityje dėl JAV pagalbos vėlavimo. Kai Kongresas pagaliau susitarė dėl 61 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai, padėtis fronte išsilygino. O dabar Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro priešui beprotiškus nuostolius visame fronte.
Ryškiausia statistika Charkivo srityje, kur gegužę Rusija prarado daugiau nei 38 tūkstančius žuvusių ir sužeistų karių. Ir tai yra beveik 10 tūkstančių daugiau nei 2023 metų gruodį ar 2024 metų vasarį, įnirtingiausių kovų dėl Avdijivkos dienomis.
Rusija pralaimės – tokiu greičiu priešas ne tik nuslops, bet ir prireiks naujos mobilizacijos. Ta pati situacija galioja ir technologijoms. Rusai nekantriai meta vis daugiau jėgų į mėsos šturmus, pasiekdami tik nedidelius taktinius tikslus arba visai nieko.
Rajanas Menonas mano, kad daugelis pasaulyje atkreipia dėmesį tik į Ukrainos problemas: mobilizaciją, ginklų trūkumą, oro gynybą, tolimojo nuotolio ginklus ir pan., tačiau atrodo, kad visiškai neatsižvelgia į tai, ką Rusijos Federacija prarado ir jog ji toliau pralaimi. Ekspertas įsitikinęs: su V. Putino taika sutikti neįmanoma, nes tai tik blefas.
„Kvietimai dėl taikos derybų turi dar vieną trūkumą – juose išvardijamos problemos, su kuriomis susiduria Ukrainos ginkluotosios pajėgos – yra į ką atkreipti dėmesį, – tačiau apie rusų nuostolius neminima“, – sako ekspertas.
Geolokacijos duomenys rodo, kad Rusija prarado apie 16 000 technikos vienetų, įskaitant daugiau nei 3 000 tankų, taip pat daugiau nei 5 000 šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų. Be to, buvo apgadinta arba sunaikinta trečdalis Juodosios jūros laivyno laivų ir povandeninių laivų. Daug diskutuojama apie šio karo aukų skaičių.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos duomenimis, bendras žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius siekia 465 tūkst. Tačiau net jei tikrasis skaičius yra tik trečdalis, Rusijos nuostoliai prieš daug silpnesnį priešą vis tiek yra dideli.
2024 metais Rusijos gynybos biudžetas padidėjo 70%, o išlaidos gynybai sudarė beveik 7% šalies BVP.
Antras scenarijus.
Antrasis scenarijus yra pats palankiausias Ukrainai, tačiau reikalaujantis griežtų Kyjivo sprendimų ir aktyvių veiksmų. Norint išlaikyti Vakarų dėmesį ir toliau gauti karinę pagalbą, Ukrainai reikia pergalių. Kyjivas turi galvoti apie naują kontrpuolimą.
„Būtų kvaila skubėti į derybas nepamačius, kokį skirtumą turės papildomų ginklų įvedimas, ar Rusijos kariuomenė galės išlaikyti dabartinį tempą, kai Ukraina turės daugiau ugnies jėgos, ir kaip pasiseks Ukrainos planas. Jei Ukraina, sustiprinta papildomų karių ir ginklų, susigrąžins daugiau teritorijų – net jei pasiekimai bus gerokai mažesni už ambicingus V. Zelenskio tikslus – ir V. Putinas supras, kad jo armijai nepavyks pasiekti papildomų laimėjimų, Ukraina turės daugiau svertų nei dabar formuoti politinius susitarimus“, – mano ekspertas.
Trečias scenarijus.
Yra ir kitas scenarijus, taip sakant, „ne tavo, ne mūsų“. Jei Ukrainai nepavyks išvyti priešo į užsienį arba atkovoti dalį laikinai užimtos žemės, o V. Putinui iškils pavojus prarasti dar daugiau ir Rusijai nepavyks prasiveržti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą, šalys turės derėtis.
Karas artėja prie aklavietės, tačiau „V. Putinas turi pakankamai svertų, kad užtikrintų Ukrainos neutralumą, Kyjivas naudojasi savo derybinėmis galiomis siekdamas ginkluoto neutralumo, kuris suteiktų jam laisvę apmokyti savo ginkluotąsias pajėgas. pajėgas Vakarų šalyse, aprūpinti savo kariuomenę vakarietiška ginkluote ir taip likti už Rusijos įtakos sferos“, – pažymėjo jis.
Nors neabejotinai galimi ir kiti scenarijai, jie, išskyrus pirmąjį, turi vieną bendrą bruožą: reikalaujama, kad Ukraina sustiprintų savo derybinę galią nutraukdama Rusijos atakas, pradėdama savo kontrpuolimą ir atgaudama daugiau teritorijos.
Tam reikia laiko, kurio Ukraina turi: Vakarų ginklai ką tik pradėjo atvykti į frontą, o jų apimtys artimiausiais mėnesiais didės. Rusija ir Ukraina galiausiai gali pasiekti politinį susitarimą. Tačiau tam dar ne laikas.
