1658 metrai gylio. Titaninis korpusas neatlaikė. Prasideda tragiška laivo žūtis ()
Šito nežinojo net NATO.
© not stated | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:DN-SN-87-07042-Mike_class_submarine-1_Jan_1986.JPEG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1989 m. nuskendęs Sovietų atominis povandeninis laivas „Komsomolec“ Norvegijos jūros dugne kelia nuolatinę radioaktyviąją grėsmę dėl jame likusių branduolinių torpedų su plutoniu ir irstančio reaktoriaus. Įvykio liudininku tapęs ukrainietis Viktoras Sliusarenko išgyveno neįtikėtiną gelbėjimo operaciją iš 1658 metrų gylio, rašo BBC.
Šis incidentas nusinešė 42 iš 69 įgulos narių gyves. Tačiau tikroji drama prasidėjo vėliau. Praėjus dešimtmečiams, maždaug 1,7 kilometro gylyje gulintis laivas virto tiksinčia ekologine bomba.
|
BBC praneša, kad tarptautinė bendruomenė jau kurį laiką su nerimu stebi šią situaciją. Dar 1993 metais organizacijos „Greenpeace“ aktyvistas Dmitro Litvinovas nuskendusį povandeninį laivą pavadino „sustiprinto veikimo bomba“. Pasak jo, jei nieko nebus imtasi, problemų turėsime visi.
Technologinis stebuklas, virtęs siaubu
„Komsomolec“ buvo vienas technologiškai pažangiausių Sovietų Sąjungos povandeninių laivų istorijoje. Jis buvo sukurtas kaip unikalus laivas, plaukiojantis daug didesniame gylyje nei dauguma kitų to meto povandeninių laivų. Vakarų žvalgyba ir NATO greitai suprato, kad šis milžinas taps rimtu iššūkiu vandenynų kontroliavimui. Deja, technologinis pasididžiavimas virto povandeniniu kapu.
Šio laivo kūrime ir valdyme itin svarbų vaidmenį vaidino ukrainiečiai. Paskutinės misijos metu laivui vadovavo iš Donecko kilęs Jevgenijus Vaninas. Viena iš ryškiausių šios tragedijos figūrų – jaunesnysis karininkas Viktoras Sliusarenko iš Vinycios.
Išsigelbėjimas iš mirties gniaužtų
V. Sliusarenko tapo pagrindiniu šios baisios tragedijos liudininku ir gyva legenda. Jam pavyko padaryti tai, kas atrodė neįmanoma – išsigelbėti iš 1658 metrų gylio. Jis tapo vieninteliu žmogumi pasaulyje, kuris išgyveno tokį staigų pakilimą iš vandenyno bedugnės ir galėjo papasakoti, kas iš tiesų įvyko laivo viduje.
Kas gąsdina mokslininkus?
Šiandien didžiausią nerimą kelia radioaktyviųjų medžiagų nuotėkio rizika. „Komsomolec“ gelmėse slepia dvi torpedas su branduolinėmis galvutėmis, kuriose yra beveik 4 kilogramai itin toksiško plutonio. Korpuso pažeidimai ir nuolatinė korozija reiškia tik viena – nuodngos medžiagos bet kada gali plūstelėti į Norvegijos jūros vandenis, o tai sukeltų katastrofą visam regiono žvejybos sektoriui ir ekosistemai.
