Naujasis JAV Nacionalinės gynybos įstatymas Rusijai gali skambėti kaip įspėjimas, grasinimas ar net ultimatumas: yra tokių punktų, kurie paskutinį sykį Kremliuje sukėlė tikrą isteriją, o dabar situacija dar blogesnė (Video)  (17)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet tik išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepabūgęs Kremliaus grasinimų, kuriuos Rusija pakartojo šiemet. D. Trumpo įspėjimas tapo įstatymu, kurį priėmė JAV Kongresas ir pasirašė prezidentas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vos prieš mėnesį Helsinkyje baimintasi niūriausio scenarijaus: D. Trumpas už nugarų susitars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išduos sąjungininkus. Apie ką jiedu kalbėjosi už uždarų durų, žino tik dviejų branduolinių valstybių vadovai ir pokalbyje dalyvavę vertėjai. Žinoma tik tiek, kad su D. Trumpu kalbėjosi ir apie naują strateginių branduolinių ginklų mažinimo (START) sutartį.

2011 metais dar Baracko Obamos ir nominalaus Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo pasirašyta naujoji START sutartis baigia galioti 2021 metais. Ji gali būti nesudėtingai pratęsta, tačiau savų interesų turinčios JAV ir Rusija kol kas demonstruoja priešingą nusiteikimą – rodo nepasitenkinimą abipusiais veiksmais.

Pavasarį per priešrinkiminę spaudos konferenciją V. Putinas valandą pristatinėjo itin pažangią strateginę ginkluotę: naują branduolinę torpedą, hipergarsinį orlaivį, sparnuotąją raketą, tarpžemyninę balistinę raketą.

„Tai tiesiog fantastika“, – gyrėsi V. Putinas, o susirinkusi minia plojo, kai jis rodė animacinius įrašus, kuriuose užfiksuoti branduoliniai smūgiai JAV Floridos valstijai.

Būtent šis vaizdas, anot šaltinių, gerokai įsiutino D. Trumpą, kuris turi milžinišką rezidenciją Floridoje. Ir nors viršūnių susitikimo Helsinkyje metu abiejų šalių vadovai draugiškai spaudė rankas, kalbėjo apie „puikius susitarimus“, įrodymų, kad JAV ir Rusijos santykiai pagerėtų, nedaugėja. Priešingai, planuota V. Putino vizitą į Vašingtoną atšaukęs D. Trumpas ryžosi keliems žingsniams, kurie Kremliui vargu ar patiks.

Išskirtinis dėmesys Baltijos šalims

Nuo metų pradžios rengtas, rugpjūčio pradžioje JAV Kongrese priimtas naujasis Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymas (National Defense Authorization Act, NDAA) dar vadinamas kongresmeno Johno McCaino vardu, kaip ir kasmet, numato finansavimo eilutes visiems JAV karinių pajėgų projektams.

Rekordinį 717 mlrd. dolerių skyrimą gynybos išlaidoms pirmadienį lankydamasis vienoje JAV karinių bazių pasirašė ir D. Trumpas. Ir nors jis nepaminėjo įstatymo tėvu vadinamo J. McCaino, taip įžeisdamas šį itin gerbiamą respublikoną ir griežtą prezidento kritiką, pats įstatymas įsigalioja. O jo pasekmes jaus ne tik JAV.

Lietuvai šis įstatymas svarbus dėl kelių priežasčių. Būtent J. McCaino ir kelių kitų JAV kongresmenų dėka jau kelerius metus iš eilės auga išlaidos Europos atgrasymo iniciatyvai.

Šiemet tokia iniciatyva dokumente atvirai įvardija ir priešininkę – Rusija. Nuo 2014 metų, kai Kremlius įvykdė agresiją prieš Ukrainą 700 mln. dolerių atgrasymui skyrusios JAV Rusijos atgrasymui kitais metais skirs iki 6,5 mlrd. dolerių.

Didžioji sumos dalis nukeliaus JAV pajėgumų stiprinimui Europoje -JAV karinio personalo skaičiaus didinimui, iš anksto dislokuojamos įrangos, amunicijos ir kitų atsargų papildymui. Pastarieji du veiksniai yra ypač svarbūs, nors retai suvokiami viešumoje.

Visuomenė ir politikai JAV karinių pajėgų matomumą dažniausia pastebi ir matuoja tuo, kiek tankų, lėktuvų ar kitos įspūdingos įrangos dislokuojama regione.

Būtent todėl neretai pasigirstančias kalbas apie, pavyzdžiui, Baltijos šalių norą užsitikrinti nuolatinį JAV karių buvimą kartais tenka atvėsinti sausais ir šaltais paskaičiavimais: iš kur visame pasaulyje interesų turinčios JAV paims karių, technikos, kas, kur ir už kiek visa tai turės prižiūrėti, aprūpinti? Tokie logistiniai skaičiavimai yra pagrįsti elementaria karine logika.

Be to, šiemet ir vėl įtraukta ir atskira eilutė Baltijos šalių gynybos stiprinimui. Teisės akte Kongresas paveda Gynybos sekretoriui „remti tvirtą JAV saugumo bendradarbiavimą ir pagalbą Estijai, Latvijai ir Lietuvai, įskaitant tęstinį ir ilgalaikį JAV pajėgų buvimą, mokymus ir JAV specialiųjų operacijų pajėgų paramą, bendrų pratybų, skirtų atgrasymui, skaičiaus augimą, skatinimą didinti pajėgų sąveiką ir sąlygų NATO veiksmams sudarymui, jei yra poreikis kolektyviniam atsakui.“

Baltijos šalyse jau yra dislokuotos JAV Specialiųjų operacijų pajėgos, galinčios žaibiškai reaguoti į bet kokią agresiją. Be to, akte numatytas ir įstatymų leidėjų raginimas pakeisti NATO Baltijos šalių oro policijos misijos mandatą į oro gynybos misiją.

Lietuvos pareigūnai ne vienus metus kelia šį klausimą per susitikimus su sąjungininkais, siekdami užkamšyti vieną didžiausių spragų karine prasme. Oro policijos misijos perėjimas į oro gynybos misiją reikštų, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis. Įstatyme taip pat numatoma stiprinti žvalgybinius pajėgumus Baltijos jūroje.

Virš šios jūros nuolat skraido Rusijos kariniai orlaiviai, kuriuos stebi ne tik Lietuvoje ir Estijoje dislokuoti NATO Oro policijos naikintuvai, bet ir JAV bei kitų sąjungininkų žvalgybos orlaiviai, kurie taip pat seka Rusijos Baltijos jūros laivyno bei sausumos pajėgų veiksmus regione.

JAV įspėjimai Kremliui – kaip ultimatumai

Rusija nuolat reiškia savo nepasitenkinimą NATO gynybinių pajėgumų stiprinimu Baltijos šalyse, o ypač – JAV karių ir pajėgumų dislokavimu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tačiau D. Trumpo pasirašytas įstatymas Kremliui greitai turėtų kelti didesnių rūpesčių, nei amerikiečių rotacinės pajėgos regione.

Įstatyme numatyti keli kone dviprasmybių nepaliekantys punktai, kurie Rusijai gali skambėti, kaip įspėjimas, grasinimas ar net ultimatumas.

Pavyzdžiui, ne vėliau nei iki 2019-ųjų sausio 15 d. D. Trumpas privalo atsakyti Kongresui, ar Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų sutartį (INF). Pentagonas jau ne kartą nuo 2011 m. pabrėžė, kad naujas, iš sausumos paleidžiamas sparnuotąsias raketas išbandžiusi Rusija pažeidė šią svarbią, dar 1987 m. tarp Vašingtono ir Maskvos pasirašytą sutartį.

Sutartis numatė ne tik itin didelę branduolinio karo grėsmę kėlusių iš sausumos paleidžiamų vidutinio nuotolio balistinių raketų sunaikinimą, bet ir naujų sistemų kūrimo ir bandymų draudimą. Šaltojo karo laikais tokios raketos buvo dislokuotos ir okupuotoje Lietuvoje, į kurią buvo nutaikytos Vakarų šalių branduoliniai ginklai.

Dabar tetrūksta formalaus D. Trumpo parašo, patvirtinančio, kad Rusija INF sutartį pažeidė, o tai atrištų rankas Pentagonui kurti savas iš sausumos paleidžiamas vidutinio nuotolio balistines ar sparnuotąsias raketas, kurios gali būti vėl dislokuotos Europoje.

Paskutinį sykį, kai tai nutiko 1983-siais, Kremliuje kilo tikra isterija, mat Sovietų sąjunga nebepajėgė varžytis su JAV visose ginklavimosi srityse. Dar mažiau yra pajėgi Rusija.

Ir nors V. Putinas pavasarį pristatė „analogų neturinčią“ ginkluotę, Kremlius pats pripažįsta, kad dėl Vakarų taikomų sankcijų nėra pajėgus finansuoti beribiais apetitais ir ambicingais užmojais pastaraisiais metais pasižyminčią Rusijos gynybos pramonę.

Rusija šiemet pirmą kartą per pastaruosius 20 metų buvo priversta 17 proc. mažinti išlaidas gynybai iki 3,9 trilijonų rublių (53,5 mlrd. eurų.). Apkarpytos arba įšaldytos naujų „Armata“ sistemos tankų ir 5-kartos naikintuvų Su-57 gamybos programos.

Be to, įstatyme numatyta, kad JAV prezidentas ne vėliau, nei iki 2019 gruodžio pabaigos Kongresui pateiks įvertinimą, ar jis Rusijai iškėlė klausimą dėl naujų Rusijos ginkluotės sistemų – tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“, branduolinės sparnuotosios raketos Ch-101, torpedos „Status-6“ su 100 megatonų galios termobranduoliniu užtaisu, hipergarsinės sistemos „Avangard“.

Įstatyme pažymėta, kad Kongresas iki nurodytos datos tikėsis ir argumentuoto Rusijos atsakymo, ar šios sistemos nepažeidžia 2011-ųjų START sutarties. O jei pažeidžia, Kongresas pasilieka teisę svarstyti „atitinkamas JAV politinio, ekonominio ar karinio atsako priemones“.

Kitaip sakant, dėl Rusijos grasinimų ir atsako jiems Kongresas į kampą įvarė ir JAV prezidentą, kuris mėgsta draugiškai apie Rusiją, ir pastarąją valstybę: D. Trumpas privalės pateikti vienokį ar kitokį atsakymą. Jei šis, kaip tikėtina, ir vėl nebus palankus Kremliui, su JAV galynėtis naujose ginklavimosi varžybose viešai pasišovusi Rusija privalės arba įrodinėti, kad iš viso gali varžytis, arba teisintis dėl START sutarties pažeidimo, arba gėdingai pripažinti pralaimėjimą.

Pavojingos branduolinės galvutės

Lyg to būtų negana, įstatyme jau numatyta papildoma spaudimo priemonė, kuri gali tapti dar vienu smūgiu Rusijai. Prieštaringiausiu pačiose JAV vadinamas D. Trumpo ir Pentagono pasiūlymas, kuris, nepaisant tam tikro pasipriešinimo Kongrese, vis dėlto tapo įstatymo dalimi, susijęs su taktiniais branduoliniais ginklais.

„Energetikos sekretorius gali pradėti mažos galios branduolinės galvutės, skirtos iš povandeninių laivų leidžiamoms balistinėms raketoms kūrimo ir modifikavimo faze“, – po tokia biurokratine formuluote slypi 65 mln. dolerių eilutė, skirta branduolinės galvutės W76-2 programai.

Pastaroji galvutė ir 8-jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukurtos termobranduolinės galvutės W76-1 modifikacija. Ši 100 kilotonų galios (Hirošimos bombos galia – 16 kilotonų) galvutė tvirtinama ant balistinių raketų „Trident II“, kurių po 14 gabena „Ohio“ klasės povandeniniai laivai – tokių JAV turi 18, bet vienu metu šūviui parengta ne daugiau, nei 240.

Planas sumažinti galvutės galią nuo 100 iki, kaip spėjama, 5-7 kilotonų leistų povandeniniams laivams nepastebėtiems smogti bet kuriam pasirinktam taikiniui per mažiau, nei valandą laiko.

Be to, strateginis, atgrasymo ginklas – raketa „Trident II“ tampa taktiniu – sąlyginai nedidelė užtaiso galia gali sunaikinti norimą taikinį, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimo aikštelę ar mobilią paleidimo platformą, tačiau sprogimo aprėptis ir žala yra minimali – tiesioginis sprogimo žala siektų apie vieną kilometrą.

Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas M. Kristensenas atliko išsamią analizę, kurios išvados gali nustebinti ir patį D. Trumpą.

Anot H. K. Kristenseno, dar B. Obamos administracijos pradėta JAV branduolinių ginklų modernizavimo yra revoliucinė. Anot eksperto, šiuo metu modernizuojant dislokuotų balistinių raketų efektyvumas išauga tris kartus. Naujovė pradėta diegta dar 2009 metais, kai JAV laivynas savo branduolinėse galvutėse W76-1/Mk4A įdiegė naują „supersprogdiklį“.

Pastarasis branduolinę galvutę detonuoja tokiu būdu, kad užtaisas sprogsta optimaliame aukštyje. Ir nors pačios „Trident II“ raketos taiklumas nekinta – siekia maždaug 100 metrų, galimybė sunaikinti taikinį išauga nuo 83 iki 99 procentų.

„Iš pirmo žvilgsnio nesusipažinusiam asmeniui gali pasirodyti nedidelė, nereikšminga naujovė. Tačiau iš tikrųjų sprendimų priėmėjai JAV ir užsienio šalyse dar nesuvokia šio revoliucinio sprendimo poveikio bei galimybių pasaulio saugumui“, – sakė H. K. Kristensenas.

Pabrėžiama, kad „Trident II“ paleidimas gali iššaukti neprognozuojamas reakcijas. Kadangi tai yra strateginis ginklas, balistinės raketos skrydis gali būti įvertintas ne kaip taktinis smūgis teroristų grupuotei, Šiaurės Korėjos kariniam objektui, bet ir kaip ataka prieš strateginius objektus Rusijoje arba Kinijoje – šios šalys gali nežinoti, prieš ką iš tikrųjų nukreipta raketa ir kokios galios užtaisą gabena. Paleidimo metu svarbi kiekviena sekundė, tad klaidingo įvertinimo rizika išauga.

Su kitomis valstybėmis nederintos raketos (ar raketų) paleidimą užfiksavus antžeminėms stebėjimo stotims arba palydovams, pavojaus signalas būtų perduotas tų šalių karinei ir politinei vadovybei, kurios būtų priverstos automatiškai skelbti aukštesnę karinę parengtį.

Tvyrant tarptautinei įtampai viena klaida arba apsiskaičiavimas gali lemti atsakomąjį smūgį ir sukelti taip vadinamą „netyčinį branduolinį karą“. Niekas negali pasakyti, kuo ir kada baigtųsi branduolinis apsikeitimas, mat branduolinius ginklus turinčių šalių procedūrose numatytas atsakas į branduolinio ginklo panaudojimą.

Kita vertus, savo taktinių branduolinių ginklų pajėgumus stiprinanti Rusija savo doktrinoje yra įrašiusi, kad būtų linkusi naudoti tokią ginkluotę. Be to, strateginių pratybų „Zapad“ metu Rusija jau kelis sykius pademonstravo, kad suduotų „prevencinius“ branduolinius smūgius Varšuvai ar JAV laivynui.

Taip konvenciniais pajėgumais Vakarams nusileidžianti Rusija siektų deeskaluoti situaciją – t. y. pirmoji panaudotų branduolinį ginklą, tikėdamasi, kad priešininkai nerizikuos branduoliniu karu ir pabūgs atsakyti tuo pačiu. Tokie teoriniai modeliai gali priversti priešininkų nusileidimu ir kapituliacija arba atvirkščiai – itin pavojingu Maskvos apsiskaičiavimu bei Vakarų branduoliniu atsakomuoju smūgiu, kuris įtvirtintas JAV Nacionalinės gynybos strategijoje ir slaptuose NATO dokumentuose.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vaidas Saldžiūnas
(44)
(4)
(40)

Komentarai (17)